atžaisti

.
žaĩsti, žaĩdžia, žaĩdė. žáisti, žáidžia, žáidė.

1. linksmai leisti laiką ką veikiant; turėti pramogą: Kūdikiai žáidžia. Vaikai žáidžia ant pryvartės. Žaĩsti su šuniu. Kiaušinius ridydavo, eidavo į kaimą su jais žaĩst. Juzelė sėda linksmus, kiaurai juokas i juokas, žaĩda. Dideliai anam tinka vaikai, myluo [ja],
žaĩda. Žaĩdte (žaiskite) savo kieme. Ganyt reikėjo nuo septynių metelių, nebuvo kada žaĩdžia. Taigi žaĩsdavai vaikai, kai jau ganydavais: vienas eiguliu bus, kiti bėga jau į šoną. Ką tu žaĩsi vienas pats su karvėms. Karvės gerai vaikšto, o piemenys žaidžia buruliais. Išeis motinelė pri ūkininko pri darbo, o vaikas paliekta žaĩst, lenda po krosnės, pelenų priėda. Žaisdavom po lauką: kiaulę dvaran varo, užrišia akis. Aš daugiausia mėgėja buvau žaĩdant virti i kepti iš molio. Jei mažas vaikas ima knygas žaist, tai iš jo bus mokytas žmogus. Susitaikykita ir žaiskita padoriai, vaikučiu, kaip broliukam dera. Notsiliko ant noprosnų daiktų, notsiliko su vaikais žaist, tiktai atsiliko daryt tatai, kas buvo valia Tėvo jo. Vaikai paikieji neprašo tiektai vaikiškų ir žalingų daiktų kaip peilių, idant žáistų. Lepinsiegu sūnų, ižgandins tave, o jei žaisi su sūnumi, nuliūdins tave. Kur nū yra anie … kunigaikščiai …, kurie sau žáidžia su paukščiais medžioklėse. | Ka pradėjo žaĩsti (domėtis) akminimis i nenustojo. Žaidžia kaip katė su pele. Adata nežaidžiama, pirkioj neperdžiama. Neišmanai pautu žáist, žáisi šūdu. Nežaisk su ugnia, tei nesudegsi. Vaikas vienas žaĩdžiasi. Jis tę su peiliu žaĩdžias. Mes valgėm, o vaikai žaĩdėsi.

2. laikantis tam tikrų taisyklių sportuoti, rungtyniauti, imtis ir pan. : Pilinę žaidžiu. Mokyklos aikštelėje, kurioje per pertraukas vaikai žaidė kvadratą, rėpsojo dengtas sunkvežimis. Liškomis žaidžiu. Kauleliuoju, kauleliais žaidžiu. Į kėglius žaidžiu. Į kėgelius žaisti. Su bale (su baliu; minkšta kulka; minkštkulke) žáisti. Kai žaidì peilio, reikia girdėt, jaust, reikia mokėt mest. Verpeliais žáisti. Žaĩsti biliardu. Tesikelia dabar jaunikaičiai ir težaidžia (eina imtynių) po veidu mūsų. Plebonai afieros ir bažnyčios nebeveizdėjo, bet tekėjo žaislų namuosna ir veizdėjo, kuriuo būdu pilynę mušė ir kitaipo žaidė. lošti (ppr. kortomis) azartinius žaidimus: Žaidžiu ažu pinigus. Labai žaidžia į kortas, su kortomis. Kortosna žáidžia. Kiaulėn žaĩdžia. Tada jis ėmė dažniau lankyt karčemą, girtuokliaut ir iš pinigų su sukčiais žaist. Jis įprato žaisti ir daužytis po smukles. Tada tarė Mykolas: „Jeigu jūs nenorite su manimi kortomis žaisti, tad eikite laukanmano dvaro“. Ne kortomis žaist, ne girtaut.

3. šokti, eiti ratelio, linksmintis: Jaunūmenė šoks, dainiuos ir žaĩs. Žmonės dabar kits kitą šventomis dienomis ragina eiti karčemon žaistų, šokinėtų. Mes čia pataikaujame, žaidžiame, šokinėjame ir linksminamės. Po tam pasisėdo žmonės valgyti bei gerti ir pasikėlė žaisti. Kad teipo tiktų žaisti ir mįslius minti, kas žmogiškajai natūrai pritinka.

4. žaismingai, grakščiai judėti. Katinėlis atsigulė aukštinykas ant suolo ir žaidė kojukėm su diržu. Žaidžia įvairaus amžiaus gyvūnai, bet labiausiai mėgsta žaisti jaunikliai. Juokiasi ir žaidžia mariose didė žuvis. Ar žaidžia plaštakės po pievas gėlėtas? Su žuvele žaidžia ūdra, su žagaru – vilkiukas, su vištos sparnu – lapiukas. Gyvis, arkliai ir avytės … žáidžia valniai an pievos. Gegužės ir strazdai, sumišai lakstydami, žáidė. Apie sodelį sakalai žaidžia. Kregždė žaidžia.

5. žaismingai rodytis, reikštis (ppr. mirgant): Saulė žaidžia milijonais spalvų stebuklingais spinduliais. Kai aplinkui viskas buvo tik pilka, tasai saulės spindulys buvo toks skaistus, auksinis, žaidžiantis. Linksma ugnelė žaidė sausuose pagaliuose. Vandens srovės žaidžia su žilvičių šaknimis. Auksinės vilnys žaidė be vėjo. Žvaigždės žydi, žvaigždės žaidžia – kaip gražu! Štai kaip tie žemčiūgai žaidžia. Net akys raibsta. Vei saulelė ant dangaus išgaidrinto sėdėdama žaidžia.

6. neatsargiai elgtis, rizikingai veikti: Žaĩsti su ugnimi. Žaĩsti gyvybe. O jūs nežaiskite žilagalvio kovotojo garbe! Su istorija žaisti negalima, kad ir kokių tikslų siektum. Tamsta žaidi savo sveikata, – piktai kalbėjo vyriausiasis gydytojas.

7. griežti (instrumentu) melodiją: Ant vamzdžio žaisti. Ant smuiko, į smuiką žaidžiu. Žaisk man ant smuiko, aš tau užmokėsiu. Kanklėmis žaisti. Citražaidis, ant citros žaidžiąs. Bevalgant žáidė muzikantai. Giedama (žaidžiamà) žymelė (nata) . Muzikantas … žaidžia, kad negali atsiklausyt! Anas žáist moka (skripka). Pasamdė muzikantą, katris gražiai žáidžia. Nusiveža muziką ir jiemi žáidžia. Muziką pataiso, žáidžia. Ūžkim, šokim, dainuokim, ant kanklužėlių žaiskim. Žáidžia triūboms ir trimitoms, linksmin mane nuliūdusį. Čia negirdėsiu tavo, dūkryte, muzikantėlius žaidžiant. Atėjo jis į tą jų svodbą, kaip pradėjo žaisti, anie susikabinę – šokt. Muzikantai žaidžia ir su būbneliais gražiai pritaria. Pusrytį belaikant žaidė vokiečių kolonijos trimitų muzikė patriotiškas giesmes. Tuo pulkai jų. pro plyšius išlįsti pagavo ir lakstydami su birbynėmis žáisti pradėjo. Būbnykite, argonais žaiskite, giesmes tūlas pradėkite. Ieškokite vyrą, kurs gerai mok strūnų žaislu žaisti. Giedokim … Poną šlavindami, … ant arfos žaisdami. Balse linksmų triūbų Dievą savą garbinkit ir priprovose visokiose Ponui žaiskit. Dovydas, žaisdamas ant arfos, atatremdavo jį nuog ano. Senieji nebesėd po vartų ir jauniški nebežaidž strūnomis. Dieve, … eš tau žaisiu ant psaltieriaus dešimties strūnų. Žaidėm jums ant vamzdžių, o nešokinėjot, giedojom giesmes gedulingas, o neverkėt. Giesmėmis giedokiat ir žaiskiat Ponui širdysa. griežiant garbinti: Dovydas ir visi izraelitėnai žaidė Viešpatį iš visos sylos. dainuoti, giedoti: Alasu žaidžiu, balsą rangau. Eskimai ant vargonų Viešpačiui gražiais balsais šlovingai giesmes žaidž. čiauškėti, čiulbėti: Kregždė žáidžia, šneka. Aplink daržą žaid [l] akstingaleliai.

8. vaidinti scenoje: Kiekvienas žaidžia, kalba ir daro, kaip ir kas tik jam pasidaboja. Vislab tai mūsų dainose bei pasakose žaidžia nemenką rolę. Nieko nestebino ir žymesnės rolės nežaidė. Jie ir toliau tik žaidžia derybas tam, kad užkalbėtų dantį pasaulio visuomenei.

9. versti santykiauti lytiškai: Žaidu, pisu. Moteriškę žáisti. Eik į Žaliąją voverų žáist. Labai mergomu sarmata žodis žáisti. vaisinti (paukščius, gyvulius): Žąsinas žąsį žáidžia.

10. eikvoti, švaistyti: Žaisti, t. y. už niekus išleisti.
ugnimì žaĩsti pavojingai elgtis: Grafaite, tamsta žaidi ugnimi!
apžaĩsti, apžaĩdžia, àpžaidė, apžáisti.

1. žaidžiant laimėti, nugalėti, aplošti (ppr. kortomis): Žáid [ė] any kortõs ir jau ėm [ė] maskolius apžáid [ė].

2. prasilošti: Čysta visas apsižáidė tas cėrius (caras) .

3. priversti santykiauti lytiškai: Apžáisti, nužaisti, nėščią padaryti. Prigulu, apžaidžiu, apjuokiu mergą. Nėsa kaip Dievo vaikai žmonių dukteres apžaidė ir vaikų iš jų sulaukė.
atžaĩsti, atžaĩdžia, àtžaidė.

1. lošiant atgauti tai, kas buvo pralaimėta.

2. iki valios prisižaisti: Kas gali būti įdomiau už šį žaidimą! Žaisdavo neatsižaisdavo. Sunku atsisveikinti [su iliuzijomis] tiems, kurie dar nespėjo atsižaisti viskuo, ką jiems davė gyvenimas.

3. nustoti, baigti žaisti.

4. atgriežti: Atžáidė anas i savo veselią.

5. suvaidinti: Žymiausią rolę giminystėje lietuvių su vokiečiais teko atžaisti jųjų genčiai heruliams.
įžaĩsti, įžaĩdžia, į̃žaidė

1. įsileisti, įsitraukti į žaidimą; smagiai žaisti: Vaikai lakstė visi sušilę, įsižaidę, blizgančiom akelėm. Šį vakarą vaikas įsijuokė, įsižaidė, todėl Martynai gavo ilgiau pavakaroti.

2. pradėti sportinio žaidimo derinį (su kamuoliu, rituliu ir pan. ): Tokiu atveju reikėjo nesikarščiuoti, įžaisti kamuolį, susikurti geresnes progas puolimui. Po pertraukos komanda įsìžaidė.

3. sugebėti, mėgti gerai ir ilgai žaisti: Ir įžáidžia gi susirinkęs mūsų jaunimas.

4. įsileisti griežti.

5. pradėti judėti, krutėti: Ir tikos, kad ižgirdo pasveikinimą Marijos Elžbieta, insižáidė bernelis įsčiose jos.
išžaĩsti, išžaĩdžia, ìšžaidė, išžáisti.

1. žaidžiant laimėti, išlošti: Nieko neišžáidžiau. Anas jau grašių daugel išžáidė. Ne manas daiktas duot jumus [karūnas],
bet tiemus, kurie veja ir išžaidžia.

2. kurį laiką žaisti: Išžáisti visą naktį.

3. iki valios, iki soties prisižaisti.

4. išnaikinti: Keturias šeimynas išžáidė.
nužaĩsti, nužaĩdžia, nùžaidė, nužáisti.

1. žaidžiant laimėti, nugalėti: Su tais kauliukais kiekvieną galima nužaĩsti. Ėmė jis dabar žaisti ir per trumpą laiką beveik pusę pasaulio nužaidė.

2. blogai, nesėkmingai žaisti: Na, jau tu visai nužáidei! Menkastavęs žaidėjas.

3. nudėti, paimti nematant, pradanginti: Mūsų balną bolševikas kur nužáidė. Jis man nužáidė ratus.

4. atimti nekaltybę, išniekinti: Nužáidžiu mergą. Nužáidė bernas mergą. apvaisinti (ppr. paukščius): Gaidys vištą nužáidžia.
pažaĩsti, pažaĩdžia, pàžaidė, pažáisti.

1. kurį laiką užsiimti malonumą teikiančiais dalykais, kiek papramogauti žaidžiant žaidimus: Vaikai išbėgo pažaĩsti. Ar nori pažáisti su mumis? Ana išej [o] su bernukais oran pažáist. Kadai ir vakaruškų tų nebuvo, susirenkam va jauni, pažaĩdžiam. Sužeidęs tavo širdį, sužalojęs jaunatvę tavo, tavimi pažaidęs kaip vėjas, pasitraukiau nuo tavęs. Vaikas pasìžaidė ir užmigo. | Visi geri žmonės mėgsta apie gražius daiktus mislyti, kalbėti ir gražiais darbais pasižaisti.

2. laikantis tam tikrų taisyklių pasportuoti, parungtyniauti: Pažaĩsti futbolą, krepšinį. palošti (ppr. kortomis): Bičiuli, ar nenori pažaisti su mumis kortomis? Nu, im (imk) kortas, pažáisim toliau. pašokti ratelį ar kokį žaidimą, pasišokti: [Galėdavom] be muzikos pažaĩst, padainiuot, žiedelį padalyt. Vaikai, einam pažáist aguonėlės. Pažaiskim katiną ir pelytę.

3. pagriežti: Muziką pasamdo, kad jiemi pažáistų an Jurgio. Pažáidi [smuiku] dabar, ponai, kąsnį (truputį) . Jūs pažaiskite, mieli dūdorėliai, aš eisu šoktie su savo mergele.

4. lytiškai pasantykiauti: Bernas tą mergikę pažáidė. Pasiėmė komendantūron pasižaist.
péržaisti. sužaisti iš naujo, dar kartą: Pusfinalinės rungtynės bus peržaidžiamos.
pražaĩsti, pražaĩdžia, pràžaidė, pražáisti.

1. praleisti laiką žaidžiant, linksminantis, pramogaujant: Vaikai visą pusdienį pràžaidė. Didesnę dalį laiko Mykoliukas pražaisdavo gatvėje su vaikais.

2. netekti, prarasti žaidžiant, pralošti: Daug piningų pražáisti. Anas visa pražáidė. Kortõs pražáidžia, prageria. Ponas vesę pražáidė kortosna. Vienas iš jų. trečioką rado, tasai, jei rastojis jį pražaisdavo, rytmetyj vėl … atgal parsikraustęs buvo. Kuris iš jų būdamas jaunas neprasižaisdavo, neprasigerdavo.

3. netekti ko, prarasti, pamesti ką (ppr. dėl lengvabūdiškumo, nerūpestingumo): Nepražáisk maišelį, t. y. nepamesk. Pražáidė piningus, i nepyk, sako. Ans to peilalio nepražáidė. Pernai pražáidė naują laikrodį. Niekur nepražáisk šitų popierų. | Mes, lietuviai, galėtumėme latvių paveikslą sekti, o tai darydami … nepražaistumėme savo tautybės. Po karo prieš turkus buvo jis nabašteninko ciesoriaus loską pražaidęs ir gyveno nu svieto atsitraukęs tykume. Kam prasižáidei tokį gerą peilį.

4. pralaimėti, būti nugalėtam, įveiktam: Provą pražáisti. Pražaist lažybą. Perkūnas taigi lažybą buvo pražáidęs, o cimerninkas (dailidė) laimėjęs. Šėtonas galiaus tur pražaisti. Ceitungos pasakoja … lenkai laimėję, bet rusai pražaidę. Napoleonas … pražaidė mūšį po mūšio. Pražaidžia ir ne tiktai neįgyja naudos, bet papeiką ir gėdą parneša.
prižaĩsti, prižaĩdžia, prìžaidė.

1. daug žaidimų žaisti: Kiek tų dainų pridainuodavom, kiek tų žaidimų prižaĩsdavom.

2. pakankamai ilgai žaisti. Saulutė, prisižaidusi ir prisijuokusi visą dieną padangėse, tuojau pasislėps.

3. pakankamai prisilošti.

4. prisigriežti.

5. prisiglamonėti, prisimyluoti.
razsižáisti, razsižáidžia, razsižáidė. įsismaginti žaisti: Kab iš kalnelio razsižáidė gniedas arklys ir razdaužė akmenį.
sužaĩsti, sužaĩdžia, sùžaidė. sužáisti.

1. kiek pažaisti: Dabar sužaĩskiam kavotėm: vienas ieškos, o kiti slėpkitės. Dabar sužaĩskim kavotynes.

2. įsitraukti į sportinį žaidimą; baigti jį: Futbolininkai sùžaidė lygiomis. Galėtume sužaisti šachmatais. Anas sužáidė liš vieną kartą.

3. imti darniai žaisti: Komanda dar nėra pakankamai susižaĩdusi.

4. pagriežti: Moka muzikai, ką jam sužáidžia.
užžaĩsti, užžaĩdžia, ùžžaidė. užžáisti

1. ilgai žaisti (ppr. smarkiai įsitraukus): Paskui visi trys užsižaidė ir pamiršo viską pasaulyje. Mes patvory užsižaidėm. [Vaikas] iš karto nurimo, apsidžiaugė, nulėkė prie savo kaladėlių ir užsižaidė.

2. įsilinksminti, įsileisti šokti, eiti ratelius: Jaunimas užtrunka, užsišoka, užsižaĩdžia.

3. užgriežti: Jaunampjam muzikos ažžáidžia. Anas kap dūdelėn ažžáid [ė] savon, kiškis išsidirbo ir atskrido jop. Duosu tau ir smuiką; kad tu užžaisi, tai visi šoks. išduoti pratisą, gūdų balsą, užstaugti: Kap vakaras, tai kad ažžáidžia [vilkai] medy.

4. apvaisinti (paukščius): Žąsinas žąsį neažžáidė. | Kap pautai neužžáista, žąsyčiai neišeido.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atzaisti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x