perkūnas

perkūn|as
1. mit. lietuvių griaustinio ir žaibų dievas.
2. garsas žaibuojant, griaustinis: Trenkė, spyrė perkūnas į medį. Perkūnas bilda, trinka, griaudžia, dunda, grumena. Išlėkė kaip šimtas perkūnų (labai
smarkiai). Stovi kaip perkūno trenktas (apstulbęs). Kaip perkūnas iš giedro dangaus (labai netikėtai).
3. keiksmo žodis: Perkūnas, kaip nesiseka. Kad tave p.! Po perkūnais! Trauk jį p.! perkūno oželis (zool. tilvikų šeimos raibas
paukštis ilgu snapu, skrisdamas skleidžiantis uodegos virpėjimu garsą, panašų į mekenimą; Gallinago gallinago). perkūnus barstyti (krauti) (stipriai keiktis).

• Sapnininkas: Perkūnas

• Gairės: Bažnytiniai terminai, Istorijos terminai

Įrašas
Paaiškinimas	perkūn|as 1. mit. lietuvių griaustinio ir žaibų dievas. 2. garsas žaibuojant, griaustinis: Trenkė, spyrė perkūnas į medį. Perkūnas bilda, trinka, griaudžia, dunda, grumena. Išlėkė kaip šimtas perkūnų (labai smarkiai). Stovi kaip perkūno trenktas (apstulbęs). Kaip perkūnas iš giedro dangaus (labai netikėtai). 3. keiksmo žodis: Perkūnas, kaip nesiseka. Kad tave p.! Po perkūnais! Trauk jį p.! perkūno oželis (zool. tilvikų šeimos raibas paukštis ilgu snapu, skrisdamas skleidžiantis uodegos virpėjimu garsą, panašų į mekenimą; Gallinago gallinago). perkūnus barstyti (krauti) (stipriai keiktis).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.