veja 1. jauna žolė. 2. pievelė 1 vyti, veja, vijo 1. versti eiti ar bėgti, ginti, varyti: Veja arklius. Vyk jį laukan. Veja iš namų. Siaubo vejamas bėgo. 2. iš paskos bėgant ar važiuojant,
stengtis priartėti ar pagauti: Veja žvėrį, stirną. prk.: Vasarą darbas darbą veja (daug darbų). Bėda bėdą veja (daug bėdų). sngr.: Šuo vejasi kiškį. ijimas ijimasis 2 vyti, veja, vijo 1. sukti (į
kamuolį, ritę ar iš jų): Siūlus veja į kamuolį. 2. sukant gaminti (virvę): Vakarais pančius vejame. sngr.: Vejuosi botagą. 3. sukti, krauti (lizdą): Vanagas lizdą veja medžio viršūnėje. vijėj|as, a
dkt. vijik|as, ė dkt. vijimas vijimasis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.