visi

visì, vìsos.

1. Teip tie visì žmonys pasakojo. Visì jau buvo vaikai gimę, visì, kaip pupos paskum kits kitą. Kol visùs vaikus paauginau, dirbau – nėr kas mane išvaduoja. Jau mano draugės vìsos jau ant kalnelio Skapišky. Vìsos moterys paskėlę andaroką eidavo. Vìsos seseres pavieni gyvena. Visùs brolius pamušė, viena mergaitė pasikuopė. Mergelkos vìsos cypė, klykė, ejo keliais. Visóm [dukterim] kraitį reikė sukraut, ir visóm sudėjau, ir išleidžiau visàs. Man visì, kiek yr pasauly, giminės. Sẽniai kur beims [žemės],
kad jau reikia graban dėt visì. Mano vaikai nuo mažo dirbo, ir dabar darbinykai visì. Stovi, žiūri trys berneliai, visi artojėliai. Sabaliauckų vaikai visì in tėvą – balti. Nusigando, razsibėgiojo visos žvėrys. Įejo į kūtę vakare, vìsos avys veiza, vìsos krioka. Kiaulės mažne vìsos išdvasiojo. Arkliai kap supratę – kur vienas, tę visì. Ir kiaules penkias turėjau, vìsos sudegė, palikom tiek biedni. Suėmė visùs gyvulius [kareiviai per karę],
tik vieną karvę paliko. Vìsos karvės muroja, ir ana tan balsan. Visų̃ avių sykiu nepjovėm, vieną pasipjausma, kitą. Vìsos avys sulindę po karvių papilvėm ir stovia. Susileidžia ant šakos, jos. vienan kūly vìsos vìsos. Visì kirminai nulakstė, i tas medelis atsigavo [, apibarsčius pelenais]. Visì darbai, visì geri yra. Visì mano rankom sodinti medžiai. Kaip jau visùs javus sėji, tada ir linus sėji. Dabar jau [sodui] trisdešium penki metai, dabar jau lūžta vìsos obelys. Šalta i šalta, nieko te nėr gera ore, medžiai gi do visì stovi gryni. Jų sarbentai baigia visì išdvėst, baigia išdžiūt. Sarbentų mūsų buvo padaug, neišvirdavom visų̃. Vìsos pievos buvo šieno prišienauta i supuvo. Švento Juozapo lelijas rasit pri visų̃ numų. Pagal visàs sienas būdavo suolai tokie platūs. Nugriebia [grietinę] nuo visų̃ puodynių, tai sviestą susuka. Surink visùs tus skurlius ir išmesk laukon. Sustatyta vìsos trobos draugėn. Nėr ko daryt, išdainuoji visàs [dainas]:
ir linksmas, ir liūdnas. Su pasakoms mun nėkas neišeina, vìsos yr užmirštos. Per visõm gyslom daužia – paslenkus krutėt negaliu. Jam vìsos ligos supuolė, supelerižiavo. Kokios tik sviete ligos yr, tai vìsos par mano Uršulę. Ji. į visàs ligas (padeda nuo visų ligų) . Kitos moteros mokėjo greitai pjaut [pjautuvu],
visúosa pirštuosa suimdinėj [o]. Visaĩs penketais išejo mokyklą. Kai aš jojau per laukelį, laukelis dundėjo, visi mano draugai mane palydėjo. Visos mergytės po akių, valia man skirtis iš visų. Visos mano seserėlės, visos su vyreliais. Augo kaime mergelė, džiaugės visi berneliai. O tai buvo slaunas žirgelis. Savo kanopelėm visus kelius išbėginėjo. Taip lapė suėdė visus strazdo vaikus, o ant galo ir patį strazdą. Visų paukštelių giesmės išnyko. Sudiev broliukam ir sesutėlėm, lygiom pievelėm, visóm paukštelėm. Kelkit kelkit, sūnelėliai, balnokit žirgelius, vykit vykit seserėlę visaisiais keleliais. Aš išdainavau visas dainužėles, tik vienos nedainavau. Vìsos buvę viršūnės vienybėn suspynę, kaip lietuvnykų širdys ant vieną tėvynę. Visas kliūtis nugalėsim ir būsim laimingi. Liepa viena išsišakojusi, visų medžių aukščiausia. Iš visų šios dienos limpančių ligų kolera yra baisiausia. Šis pavasaris yra visosa šiaurinėsa žemėsa labai šaltas. Duok mums duonos visų dienų (kasdienės) . Prašau tave, idant man atleistumbei visus griekus mano, neteisiai padarytuosius. Visi daiktai man yra paduoti nuog Tėvo mano. Visi miestai bus apleisti, jog niekas juosu negyvens. Ir eš provai duosiu ant jų sūdyti dėlei visų piktenybių jų. Aš visas ligas nuog tavęs atkreipsiu. [Kristus] leisis… iš dangaus sūdytų visas žmones nuog pradžios svieto. Visi tie pikti daiktai išeit iš vidaus ir išbjaurina žmogų. O visos žmonės stovėjo ant krašto. Visi visų žmonių griekai (bus sūdyti). Tesi vardas Pono pašlavintas dabar ir anta visųjų amžių. | Visùs vargus esu mačiusi, visùs badus kentėjusi. Stipriausias liko tik vienas rugys, išlaikė visùs šalčius. Bruknias visàs surenka iš visų̃ pakraščių šito boba. Apgriozdino visùs pašalius, kad net kojos nėra kur padėt. Kad duoda lazdom, tai ugnis į visùs kraštus žyra. Iš visų̃ kaimų visósna pusėsna tai ir eina su dainom [jaunimas]. Kam sekasi, tai iš visų̃ pusių. Būdavo, visaĩs kraštais klykia, dainuoja. Visõm šalimi tik pleška, kap gražiai gieda. Mergaičių yra visõm pusėm. Regis, gerai pasrinkom [mėlynių],
ale kad reikia in visùs kraštus. Čia toks pečius, ka dūmai eina į visàs puses. Kai nieko neturi, tada svečiai pradeda piltis iš visų̃ kraštų. Išeini į lauką, dainuoja visaĩs kampais. Visuos kampeliuos aukso žiedeliai – mano jaunos dienelės. Iš visų kampų. Kūju duoda ir duoda iš visų̃ macių. Tavo paltas kap visì laukai (labai platus) . Visų̃ velnių priėdęs. Mano tėvas buvo visàs peklas išvažinėjęs (visko matęs) . Iš visų̃ peklų į tas uogas eina. Saugok, pečiau ir vìsos plytos, nu tokio žmogaus! Iš visų̃ ligų nei vienos geros. Visi vienos motinos vaikai, ne visi vienos išminties. Visi velniai juodi. Visi velniai, visi muzikantai. Ne visíems karaliams karūną nešiot. Našlaitį visi vėjeliai užpučia, visi lieteliai užlyja. Visų̃ melnykų skvernai balti. Kai palieti barščiai, tai vìsos katės bėga lakt. Ant kumpos liepos visì šunes daro. Ant pakrypusio medžio visos ožkos myža. Ant palinkusio karklo visì ožiai lipa. Visi darbai prie žemės. Visì blogi darbai prie vieno lango surūko. Visų̃ darbų neaprėpsi. Visų vėjų neklausyk. Visus vėjus nesugaudysi. Biednam visos durys uždarytos. Kol par visas lūpas pereina, tai iš skiedros vežimą priskaldo. Piemeniui visì lašeliai, tik ne visì kąsneliai. Ant visų žolynų bitelė leidžias, bet ne iš visų medų ima. Nėra girios be medžių, bet medžiai ne visi su lapais. Prastom akim vìsos lempos prastos. Kas visus darbus dirba, tas visus badus kenčia. Kol miega, tai visi geri. Visaĩs laikais teip yra buvę: vieni taupo, kiti skolinas. Ką visì daiktai turi? Visi keliai, o du galai. Balta panelė, raudona galvelė, iš visų̃ šalių marškinėliai. Suplyšus paklodė visus laukus išjodė. Kybi kabė visus laukus apskabė. Kuprotas kumeliukas visus laukus aplaksto. Mun buvo gerai, žmonys buvo visì geri. Dėl ko Dievas nepalygina, kad visì lygūs būt. Visì jauni nuejo po miestelius dirbt. Mislijamos visì geri esantys, visì mislijamos gerai dariusys, i seniejai, i jauniejai. Jaunos vìsos gražios, senos padlos tai negražios. Visì linksmūs buvo, kad ir nepavalgę. Man visì geri, būk pats geras, ir visì geri. Tai aš patsai josiu, tai pulkelį leisiu, visi linksmi būsim, visi uliavosim. Visos baltos, visos gražios, visos vainikuotos. Šienapjūty tai dainuodavo, o rugiapjūty nedainuodavo, visì privargę. Geram visi geri, blogam visi blogi. Dabar visì bagoti, visì ubagai (visi lygūs) . Visì pro visì (visai visi) . Kokio žmogaus nepaprašysu, visì padeda. Užsnūdom visì tų plincių belaukdamys. Kai visì, kai perkūnu darbas eina. Visì badė pirštais. Baigia visì išsiblaškyt, išsikilnot. Visì pri bendro stalo – gaspadorius, gaspadinė, visì. Pavasarį visì laukan – darbai prasideda. Dabar mažims nebreik darbo dirbti, visì į mokyklą. Kiek manę visì klausė, o nesakiau, i gana. Visì gali gyvent, kas netingi. Ir eisi par kaimus basoms kojėms, i teip visì ejo, i nėkas nejuokės. Visì išeina, tai aš tada gaspadinė. Darbingą mergelę visi nori į marteles. Visì sako, kad jis aukso puodelį išórė. Visì glaudžias an savus, an tėvynę. O daba visì šauka, ka pavargę, visì sergantys. Kai privažiuoja visì, ant dviejų galų nėra kur dėtis. Visì miega, tik mažasai nemiega. Visì kruta, ė tu guli. O kad šventa diena, ta visì su batais buvom. Visì sė [ja],
visì pjauna, visì kula, visì ėda, i viskas. Visì gimę visì mirsiam, ką čia padarysi. Visì pagulio gulia, o tu eik mėšlo kratytų. Kas bulbas nukas, kai visì sėdėsma rankas sudėję? Dvylekta adyna jau, visì prisišoko, i visì į numus. Tas liežuvį tura daugiau kaip visì (iškalbingesnis už kitus) . Kad nuejai [į vakaruškas],
tai būk kaip visì. Aš kol geltlige nesirgau, buvau kaip visì. Ką gi anas kaltas, ir anas nori būt kap visì. Kai jau dirbsma – vìsos kartu. Vìsos klega, nėr kam klauso. Audimo tai visokio yra, ale ne vìsos mokam. Buvom visì ant savęs (dirbom savo žemę) . Mes vìsos da tebesam, aš jau pati jaunė. O balandeli, aš tau pasakysu, kunigas yr toks, kaip i mas visì. Visų̃ po dvi samdo, o mūsų nė vienos negali. Bulvės jau visų̃ žyda. Pintuvės dėl visų̃ buvo, veselė jau tik prašytims. Dabar visų̃ neniekina: ar sena, ar jauna. Pinigus atadavė prie visų̃ akių. Jūs riebiausias pienas į visų̃ (iš visų) . Ganiavos nesidalino, buvo visų̃ kartu, visì ganė. Pirma gyvenau ant visų̃ kojų (visiems kliuvau) . Tai pirma visų žaltys pamatė, kad laivas skęsta. Prisisprogo pirma visų̃. Atsibosta gi visíem tas darbas. Ka dirbti galėjau, visìms gera buvau. Vienas Dievas visíem ir visíem. Užtekę būt duonos visíem. Miršta prasčiokai, miršta ubagai, miršta karaliai, visìms reik lįsti į žemę. Visùs siera žemelė priima, priims ir mane. Kap bus visíemu, tep ir mumu. Kad į gerą pusę [sveikata],
visìms smagu, i daktarui, i ligoniui. Labas visíem, kas lietuviškai mokat kalbėt. Proto nebė [ra],
visìms trūksta to proto. Jau reik išsiskirti, reik į darbą visìms. Visíem mirt reikia. Motka ažkliūna (užtinka) , tai visíem botagu. Kiek žmonių privažiuodavo an mum, visíem duodavo [pavalgyti]. Pinigų negi visíem yr prikišti tie kapšai. Visíem prieina, i mum prieis, ažmerksme akis. Grikiai ir visíemi gerai, ir seniem. Kad ir būtų marti geresnė, ir visiemis pakarnesnė. Prašom visùs ir visàs tiesiai veselių kieman. Visus pipiruosna išgrūdo (labai išbarė) . Liepė eit visùs namo. Tu geriau ažu visùs pažįsti. Julia gi jų až visàs gražesnė. Aš gi tokis žmogus: aš myliu kad kartu, kad su visaĩs. Aš su visaĩs sugyvenau labai gerai. Visos gražios kap rūtelės, vìsos žydi kap roželės. Mes tau vìsos žaliõs rūtos po šakelę duosim. Linksmas pavasaris tai visíemus yra. Visíemus lenkiau savo galvelę. Po tavo dvarelį visų̃ šunys bėgioja. Amžinąjį gyvenimą, tatai esti dangaus karalystę, duosti visiemus tiemus, kurie žodžiams ir tiemus žadėjimamus Dievo tiki. Ir apėmė visus baimė ir garbino Dievą bylodami. Visi mes kaip avys kleidėjom kožnas keliu savo. Ir išsigando visi, kurie girdėjo. Visų rankos išpleišėjusios. Ale tie visi buvo jungą sulaužę ir virves sudraskę. Jumus kalbu, visiems, kurie praeite. Tačiau visiemus bus mirti. Visiemus mumus dera turėt Viešpatiesp Dievop tris gamtas. Nes visiegu (ar visi) gali būt pranašais? Visi ant to pasaulio tūlas priespaudas kęst turime. Norite visi laimėj gyvent, bet ižg kur žmogus laimėj turėtų gyvent, to ieškot nenorite. Visi, kurie ima kalaviją, kalaviju pražūva. Duod, Dieve, idant [stiprumas] ir mūsimp visiuosiam̃p, o daugiausiai sakytojosiamp Dievo žodžio ir vyresniuosiamp būtų. Šis gi tiesos mums sakomasis žodis turėtų nūn mums visiems iš tikro džiaugsmu būti. Marija garbinga, … kelią teisingą rodyk visims Dievop. Ne visi tą žodį supranta, bet tie, kuriems duota yra. Visì visiáusi (visi iki vieno) . Ten saulė Dievo šviesybės apšvies visųjų tamsybes. Prie lietuviškos duonos visi kaip musės prie medaus limpa. Jis čia visų mylimas, visų gerbiamas. Ne kartą ačiū jau tariau dievams, kad iš visų tave jie man paliko. Bet aš matau, kad tau daugiau dar reikia mano pagalbos negu visiems kitiems. Žiūrėjau kaip visus ir prie darbo spaudžiau kaip visus, o ko tas mano vaikas ne kaip visi? Mūso šeima visì dainininkai buvom. Visi nori mokėti, bet ne visi mokytis. Visì iš to paties molio nudrėbti. In mažą visì juokias, myli, ė senas nereikalingas. Kaip tik graži [žmona],
teip visíems gardi. Geras žmogus visims yr malonus, o prasto nekenta visi, kaip kokio šunies. Vìsos anos tokios, visų̃ tokios. Koks vė [ja] s puta, pavėjuo reik eiti visìms. Užteks visìms, liks i šunims. Kas ant pilvo, tai visì mato, kas pilve, tai – niekas. Kartaus niekas nelaižo, saldų – visi. Nebūk par saldus – visi laižys. Vienas už visùs, visì už vieną. Ne visi tie medėjai, kurie kumpus trūbus tura. Visi ponai, o kas būs padonasis? Paskuo artojaus visì eina: ir karalius, ir ubagas. Visi iš vieno. Visi gimsta nuogi. Visų balti dantys, o nežinai, kas už dantų yra. Ne visų̃ burnos putrai srėbt. Dėl visų geras nebūsi. Visų nagai po savim kasa, ne nuo savęs. Visų̃ klausi – keliu neisi, visų̃ verksi – akių nustosi. Būk visiems geras, mielas, tai ir tave visi mylės. Bloga diena tai visiem bloga, o žmogus vienam blogas, kitam geras. Saulė visiems šviečia. Kolei sveikas, tai visiem geras. Nors ir be kelnių liksi, visiems neįtiksi. Marti visíem karti. Bėda visùs ėda. Visì joja, niekas nepašeria. Visi rinko – nesurinko, saulė užėjo ir surinko. Miške gimęs visíem gerkles maišo. Be rankų, be kojų visiems kepures trauko. Skritus ritus visims malonus. Apskritas, mažutis, ale visų mylimas. Žemas ponas visims galvas lenka. Pati juoda ir suodžiuota visùs daro baltus. Didelis ponas, o visiem galvą lenkia. Visì septyni vaikai, visì išejo pri ūkininko tarnauti. Vìsos trys nuejo ir stovia. Geros mano marčios visos trys, ale ir aš jom nenusidedu. Vieni čebatai in visų̃ keturių brolių buvo. Mano visì trys berniukai kapuos. O anie visì trys ir ateina susikibę. Keturi ka kulia, paeiliui i kerta visì keturi su spragilais. Žiemą tai ant visų̃ keturių [kojų] kausto [arklius],
o vasarą ant dviejų. O kada bemylėsi, ar kai visì keturi nykščiai būs į viršų (ar kai mirsi) ? Kad sudžiūvus [karvė],
kojos pinas vìsos keturios ir nesikelia. Vai ir atlėkė trys raibos paukštės, visos trys gegužėlės. Tėvui pasimirus, visi trys išėjo kas sau. Tada susitarė visi septyni ir išėjo niekam nieko nesakę. Visos keturios Kairiūčios pačios stalan nesėdusios, o patarnavusios svečiams. Eina visi trys, aukšti, plačių pečių, krūtines atstatę. Praėjo visos penkios dienos, kaip mes čia. Užaugo visì dvylika vaikų. Visos trys dešimtys talkinykų. Viena yr natūra, viena esencija, viena Dievystė visų trijų personų Dieviškų. Eik į visàs keturias puses.

2. neskirstomas dalimis. Seniau vìsos akėčios buvo medinės. trunkantis kurį laiką: Visùs metus eidavom burokų ravėtų. [Karvę] melži ir melži visùs metus, o lašinių nupjovei, i nebėra. Ir suejo visì metai kap viena dienelė. Marti gailėjos pusę metelių, sesuo – visus metelius. Kavalierius sutrukęs toje kelionė [je] visus metus. Papjauna kokį kiauliuką visíem metam. Brolis jau visi metai serga. Čia eiguliai visùs amžius prie girios buvo. Pastatė litrą, ir užtenka visóm vestuvėm. Viena vasaros diena visùs metus peni. Visų̃ Grybėnų namas (gražiausias Grybėnų kaime) . Bagočius buvo, visų̃ Dapšių Jonušys. Mūs kumeliotė buvo visų̃ Vidžių. An visų̃ Marcinkonių buvo dvi poros čebatų. Tuomet visi karaliaus rūmai suprato, kad tai tas bus gelbėtojas. Marti visiem namam karti. Gabalėlis geltono sūrio, puodukas juodos kavos, štai ir visi pusryčiai. Pusbankį nupirkau par savo vestuves ir blynų torielką prisikepiau, ir buvo vìsos vestuvės. Kai ažtrauks, kai ažtrauks – ulpas eina per visaĩs Ceikiniais. Moma visùs namus aplaikė. Vištos karklynuose, gaidys šiauduose, nėr nė vieno kiaušinėlio visuose namuose. Ūkio pavogė du arkliu, su visaĩs ratais, su visa, niekas neatrado. Ale tie grūdai ejo su visaĩs pelais, viskas ejo. Naktim [vaikas] nei kiek nemiega – jau aš su visaĩs kailiniais į dangų nueisiu. Motriška visùs numus laiko.

3. Buvo be kaminų gryčios, durys būdavo lig pusei vìsos juodos.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'visi' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2019 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis