gerti, geria, gėrė
1. ryti skystį, malšinti troškulį: Karvė geria iš kibiro. Gerti vandenį, pieną. Geriamas puodelis (iš kurio geria). Geriamas vanduo (kurį geria, tinkamas gerti). prk.: Dulkes, dūmus,
smarvę gerti (kvėpuoti). Tabaką gerti (šniaukti, uostyti).
2. vartoti svaigiuosius gėrimus, girtauti: Kai negėręs, tai geras vyras. Jis dar geria.
3. traukti, siurbti; skverbtis, sunktis: Kempinė geria vandenį.
Vėjas kiaurai geria (perpučia). sngr.: Vanduo į smėlį greitai geriasi. Gerti prašo (apie kiaurus batus). gėrėj|as, a dkt. gėrimas gėrimasis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.