atgauti

gáuti, gáuna (gáuja), gãvo (góvė)

1. įgyti, laimėti: Darbininkai stengiasi gauti didesnį užmokestį. Visi vestuvininkai gavo pietus su kopūstais ir prielaidiena. Kiek gáuni algos per mėnesį? Ji džiaugiasi gaunanti didelę algą. Kur gáusi pinigų? Nors nelabai grakšti, bet pinigų kaip įklotų gausi. Tai mes gavom tą laišką ir daugiau nė vieno. Jau seniai gavaũ laišką iš namų. Gãvo dovanų. Beveik tuo pačiu laiku jis gavo ir rožių puokštę. Kiekvienas tave kaltins, niekur globos negausi. Daug benorėdamas, nėko nebegausi. Be penkių rublių negausi. Avelė bliauna, kol šieno gauna. Pradžiugo, kad alaus gausiąs. Grąžink, iš kur gavęs. Iš peklos tu jį ir gavai! Esamo [je] vieto [je] kodėl negáusi? Gaunamíeji raštai. Klausdami tegautume atsakymą. | Kad teip gãvus geresnės sėklos, tai būtų gerai. Žalioj giružėj. tai mudu gausva nakvynėlę. | Suprantama, kad iš neteisingų rezoliucijos prielaidų gaunama (padaroma) neteisinga išvada. | Ieškojau po kamarą, ar negausiu (nerasiu) valgyti. Gauk žmogų, kursai būtų vadovu kelio. Kur tu gausi, kaip dabar kad yr geri žmonys! Ar gãvot kiek grybų? Tik sušlapom, o žuvies negãvom. | Gavo (pataikė) gerą pačią. Aš turėjau savo mylimos panos negaut per tave. Man teko ir mergauti, ir tinginys vyras gauti. Gavai bernelį kaip bijūnėlį. Gausi mergelę kap rožę gražią ir gerą. Kad ir gausiu pergausiu, tik negausiu kaip tavęs. Jei aš tavęs negausiu, rūpestėliais numirsiu. Nesirūpink, berneli, gausi kitą mergelę. Tai labai rūsčią anytą gavau. Tiek tu iš jo begausi, kaip iš žąsies avižas (nieko nebegausi) . Gausi iš jo, kaip iš šunio kaulą (sunkiai begausi) . Jei išeisi iš namų pavalgęs, tai ir kieme gáusi. Sienas ir ienas begavo. Iš miško gautas į mišką žiūri (jo neperdirbsi) . Jis džiovą gavo (susirgo džiova) . Persišaldei ir gavaĩ kosulį (ėmei kosėti) . Upės pradžią gauna (prasideda) tolimesnėse vietose. Iš to savo vardą gavęs (pramintas tuo vardu) . Lipkiat stogų taisyti, kad tik tarpą gauste (šiek tiek laiko turėsit) . Ketu netrukus išleisti, gavęs laiko (atitrūkęs nuo kitų darbų), linksnių ir prielinksnių mokslą. Gavome progą (pasitaikė) susipažinti su tomis pasakomis. Jau nebetoli nuo namų gavom lietaus (sulijo) . Kad tik [žolė] lietaus gautų (kad užlytų žolę), sužaliuotų. Lytų̃ gavęs raištis (sulytas) – nublukęs. Už muštynes nieko negaus (nebus baustas) . Neik ant ledo – gáusi pylos (muš) . Gausi lazdų už tokį darbą. Vai gausi žandų (apdaužys tave, apmuš) ! Dažnai gáudavo lupimų (buvo lupamas, mušamas) . Eik, tarė, snargliau, kas tau rūp? štai gáusi per ausį! Gavęs į sprandą, eik namo. Kad gausi į nosį, vis žinosi. Jei neklausysi, gausi mušt. Eik namo, gausi lupti, kad tei ilgai nepareini. Nerėk, bo gausi beržinio medaus (lupti) ! Užtai dažnai gaudavo nuo močekos rėktie (bardavo ją) . Gausi kai lytaus (smarkiai būsi baramas) . Nedūk, bo gáusi (muš, bars tave) . Iš senų bei jaunų juoko negavęs, iš ko gi gausi? Kad tu, velnio puse, gautumi akį su raudonais aplimais! Bėga kaip arklys, dagį po uodega gavęs (kaip dagiu įdurtas) . Vaikas gavo (paveldėjo) siutinio kraują iš motinos. O kaip užaugsiu, protelį gáusiu (pasidarysiu protingesnis, išmintingesnis), aš pašersiu žirgelį. Kaip tik žodį ištarė, meilę širdy jis gavo (pradėjo mylėti) . Vaikas, valią gavęs (nevaldomas, nesudraudžiamas), ką nor, tai daro. Net ir smertį gavo (mirė) . Teip skaudėjo šoną, kad negavaũ nei vietos, kur dėtis (neturėjau, kur pasidėti: ir sėdint, ir gulint vis tiek skaudėjo) . Tokie žodžiai neturėtų gauti vietos (neturėtų būti vartojami) nė gramatikos terminams daryti. Gãvus dėl ko raudoti (dėl niekų nėra ko raudoti) !. Gaukitės ir jūs rūtų, kad norit vainiką pinti.

2. pelnyti, naudos turėti: Ką gáusi jį primušęs?! Su juo tiek tegausi. Pernai góvėm (prisiėmėm) medaus. Šiemet nemažai gãvom medaus. Kur žemė buvo apdirbama traktoriais, gautas geras derlius. Karvelė baigia užtrūkti, mažai pieno begáunam (beprimelžiam) .

3. turėti, reikėti kam ką daryti. Gausi tuojau eit pas vadą. Gáusi žiemai man kailinius pasiūti. Rytoj gausim rugius pjauti. Rytoj gausit miškan važiuoti. Gausi nunešti man į kiemą. Gausi papekliais ožius ganyti. Ar negáusim (ar nereiks mums) savim kulti? Mes gáunam didžiausį daržą atdiegti.

4. tekti; galėti. Aš laimingu save laikau, kada gaunu džiaugtis kartu su visos gamtos padarais. Kad gerklė gergždžia, gáusi gerti alaus. Iš šito rašto gauname žinoti. Turbūt gavo kur išsigąsti. Niežti kairė akis – gausi juoktis, dešinė – verkti. Buvo jau teismas, bet, ką nusprendė, negavau žinoti.

5. suspėti, pasisekti. Tep smarkiai prabėgo pro šalį – negavau nė pamatyti. Kai lyja, tai negáuna gerai išdžiūt vis šienas.

6. čiupti, griebti, stverti: Aš mesiu, tu gáuk. Ganyk vištas ir viščiukus, kad vanagas negautų. Einam, seselės, žirgelio gauti, žirgelio gauti, brolelio klausti. Žiedelį góvė, pats jaunas puolė – pasilik sveika, mergele. Vieną šovė, kitą góvė, in mergelę nešė. Ateina bernelis su šilkų tinkleliu, keta gauti mane, margąją žuvelę. Maža sesulė govė ožį žabotą. Tinklas visokias žuvis gauna. Kurį aš bučiuosiu, tasai yra, tą gaukite. Šnekasi žvirbliai vos gaudami kvapą (uždusdami) . Gáunas (puola, griebiasi, pradeda) muštis. svaiginti: Gáuna galvas (yra smalkių), atadarykit aukštinį. Vaikai, praimkit jušką – galvas pradeda gáut! | Kai padarė alų, net man galvą gãvo.

7. eiti, vykti: Rytoj gáusuos į Kretingą. Tokius kelius reiks gauties į miestą. Skatynos gaunas namo, nėr žolės in lauko. | Viščiukas gavosi (ritosi) iš kiaušinio. Gaukis peklon (eik šalin) iš mano akių! Norįs ir aš esmi jaunas, vienok ji prie kitų gaunas (linksta į kitus) .

8. siekti: Negavo dugno, ir nuskendo. Miške vėjas nė kiek negáuna (nepasiekia pro medžius, neužpučia) . Eita žemės kojoms negaudamas (labai greitai) . Tekiniai žemės negauna, kad bilda važiuoja (labai smarkiai lekia) .
gautinaĩ. pasiekiamai: Obulių gal ir gautinaĩ prigauti, nereik nė krėsti. Kad negáutumias puodai, dėk į šienus veždamas.

9. liesti; pakenkti: Gauna gelžis į staibį, ir apsikruvinėja visa koja. Obuoliai šalčio gauti. Arklys raišta nesegtas, vėžys gaunasi (skaudžiai liečiasi) į kūlius.

10. gaivintis, stiprėti, atgyti, sveikti: Mūsų mama vis po truputį gáunasi. Iš ligos gáutis. Regėjimas pradeda gautis. Jauna kumelė, reikėtų gautis. Vargo, diegė visą pavasarį, o kad bent vienas medelis būtų gavęsis (prigijęs) . Negáunas karvė, neita į kūną. Žiema šalta, kiaulė nėko negãvos (nepasipenėjo) . | Gáunasi daržai po lytaus. | Mūsų gadynėj Raseiniai kaskart labiaus pradėjo gautis ir puikyn eiti. Debesis juoda uždengė kalną, ir garsas trūbos kaskart didyn gavos (garsesnis darėsi) .

11. kūdikį pradėti: Mano motina griekuosu mane gavusi esti.
gãlą gáuti mirti: Jis ko galo negavo. Kad galą gautų ir nusigalautų.
į káilį gáuti būti mušamam: Tuojau gausi į kailį.
nósį gáuti būti sugėdintam: Jau pri tos mergos geriaus nelįsk – nosį gausi.
velnių̃ gáuti būti išbartam: Tu geriau prižiūrėk gyvolius, bo gausi velnių.
vir̃šų gáuti nugalėti: Kai atsigaus, viršų gaus. Mes ant jų viršų gausime.
antsigáuti.

1. užlipti, užkopti (sunkiai, vargingai): Šiaip teip antsigaváu ant stogo.

2. užsidėti, padidėti (svoriui).
apgáuti.

1. apsukti: Frankas pasijuto vienišas, apgautas, apleistas. Vieną kartą apgáusi, daugiau negausi. Kurs gudęs, tai visur jojo neapgaus. Idant tiktai apgautų, bjauriai sukt ir meluot nesigėdi. Žemės neapgausi – ką pasėjai, tą ir pjausi. By kuo pilvą beapgauni (bet ko pavalgai) . Lipšniai kalbantis taisos apgauti. Seno vilko neapgausi.
apgautinai. apgaulingai: Daug da ir po baudžiavos dvarininkai apgautinai ir per prievartą išvijo iš dubų. Nežinojau, kad ta yra apgautinai pataisyta. Par savo durnumą žmogus ne sykį apsigauni. Taip darydamas neapsigavau. Savęs pirma neapsigavęs, kito neapgausi. Oi ir apsigóvė mūsų dukrelė.

2. suvedžioti (mergaitę): Kol buvo gerai, tai ir meilus, ir geras, o kai apgãvo – nė į tą pusę nebežiūri. Ji su kunigu apsigavo.

3. apimti: Mūs pečius duoną labai gražiai apgáuna (duona gražiai apkepa, paruduoja) . Duoną gražiai apgãvo, nepaliks žalia, nė parkeps. | Pirštas tik kruopeliūtę buvo apgáutas [šalčio],
paskui atsejo (atsigavo, atsitaisė) .

4. viršyti, lenkti: Tasai kiems su savo grečna ganykla daug kitų kiemų aplinkui galėjo apgáuti, o tikt dabar taip didei stokojo.
atgáuti

1. atgal gauti, susigrąžinti: Skolas sunku buvo atgauti. Jau kad paėmė [kirvį],
tai nebeatgáusi. Jaunosios dienelės negrąžinamos, rūtų vainikėlis neatgaunamas. O jei pažyčijat tiemus, nuog kurių tikitės atgauti. Po tos ligos jis nebeatgáuna sveikatos (nebe toks sveikas, kaip pirma) . [Žalčiai] išsinerdamys būk jaunybę atgaunantys (pasidarą vėl jauni) . Bus kits žirgužis ir kamanužės, ale n’atgáusi jaunų dienužių. Atgavęs žadą (vėl galėdamas kalbėti), skundėsi matęs lyg pro tirštą rūką. Teip parsigandau, žado nebatgáunu (nebegaliu kalbėti iš baimės) . Jau valandomis dvasios nebeatgaunu (dūstu) . Tada ponai dvarus atgaus, kai kibiru Nemuną išsems. Iš žąsino avižų neatgausi.

2. vėl gauti, pelnyti, naudos turėti: Prekijai. ką ant vieno daikto paterioję est, to ant kito gerai atgauna.
atgautinaĩ. Tamjam, kursai man šitus daiktus atgautinai atrodij’, aš tvirtai pažadu viršuojį atlyginimą. Ką tu atsigavái, kad tokią iškadą man padarei? Tu nedaugel atsigausi tuo mažiu.

3. atgaivinti, pastiprinti, pataisyti: Davė kitų žolių, ir atgavo. Krūvą pinigų paleido [vaistams],
ale atgavo, o tai būt numiręs. Lytus atgavo žemę, augs žolė. | Trobesį pavirtusį, pašlijusį atgãvo jis, t. y. atitiesė. Vienu žodžiu užgavo, antruoju atgavo. Kad biškį ir pasijuoku, al ir vėl atgáunu (atitaisau, nuraminu paerzintą) . Teip nesmagu, nėr kur širdies atgáuti (pailsėti, atsikvėpti) . Kad pradeda ana kvigždėti, nė dvasios nebeatgáuna (nebegali atsikvėpti, dūsta) . Palikt skylelę kvapui atgáut (orui praeiti) . Eisiv grybų rauti, pagirių atgauti (išsipagirioti) . Po Stalingrado vokiečių kariuomenė jau negalėjo atsigauti. Per atostogas parvažiavęs namo atsigausiu. Vėl atsigáutumbim, gardžiai kramtydami kąsnius. Atsigaus, kai kiaušinio paragaus. Kad pradeda ans kosėti, nėkaip nė atsigauti nebgalia. Atsigavo vos dūšelė. Merga nusigando, bet atsigavusi pasveikino svečius. Aš dar nuo savo išgąsčio n'atsigavaũ. Anos po sunkų pagimdymų vėl galėtų atsigauti. Iš tos ligos atsigavau. Ugnelė vėl atsigãvo, rodos, buvo užgesus. Atsigavo jo širdis, akys, kalba (pasidarė judresnis, žvalesnis, šnekesnis) . Širdis atsigavo (pasidarė geriau, smagiau), kaip užgėriau vandens. Tuomi tarpu ir mano galva bent kiek atsigaũs (pailsės protas) . Jo ausys vėl atsigãvusios (vėl girdi) . Bačkas palik neužkaltas, kad galėtų atsigáuti (atsidvėsti, praeitų oras, kad nesudraskytų alus) . Su tošėms nuvyturtas trūbas nėkame neatsigauna (nepraeina oras) . Neatsigaunu nosimis (negaliu kvėpuoti pro nosį) – turiu slogas.

4. ateiti, atvykti, atkeliauti: Kaip tu atsigavai per tas pusnis? Labai privargome, kol iki namų atsigavome.

5. atidrėkti: Anas šienas atsigaũs – reikė anksčiau pradėt vežti. Pipirai atsigãvę, nebegali smulkiai sumalti.

6. atkeršyti: Atgavau kitam, jog nekaltą abidijo iž piktybės. Žodelio vieno prieš juos neižtarė nei grumzdė jiemus atgaut. Vis nerado, ko padaryti, tai atsigãvo nors tiek, kad įspyrė. Atsigáuk tu jam – duok į kuprą! Palaukėk, aš mokėsiu tau atsigáuti!
bãdą atgáuti kiek užkąsti, alkį nustumti, numalšinti: Tik bãdą atgáuna. Na, atgáuk jau, atgáuk tą bãdą. Ben kiek badeliùs atgavaĩ?
dagáuti.

1. pasiekti: Ei, šokin, mudrin, bėras žirgelis nedagaun nė žemelės.

2. nuvykti, nukeliauti (sunkiai): Kaip dasigavot lig Šiaulių? Nežinau, kaip lig namų dasigáusiu.
įgáuti

1. gauti 1: Įgãvo vaikas peilį ir susiraižė nagus. Džiaugėsi tokį didžiai gerą daiktą įgavę. Muštasis, žiužį įgavęs, vėl pabrūkš kitam įdavė. Vaikams didžiau prakutus, įgavau, kas man darbe padeda. Tėvo nabaštikas, bedirbdamas per daug, įgavo sintį. Motyna, marčią įgavusi, ir rankas susinėrė. Širdingai meilijo jį sau per žentą įgauti. Pergalę persams įgavo ir mažne jau temstančią jų garbę įžiebė. Tik artelėje visišką lygybę draug su vyrais valstietė įgaus. | Po dviejų trijų kepimų nauja duonkepė nusistoja, įgáuna savo rūgštį (joje maišoma duona jau turi savo specifinę rūgštį) . Paskui raišioja dar kelis [apynių] ryšius, stiebams įgavus aukštį (paaugus) per dvi ar tris kurpes. Pons, baimės įgavęs (nusigandęs), įlindo vėl į ąžuolą. Turėjo įgauti naują išvaizdą (pasidaryti kitoks) . Užsidegė šviesa, ir biblioteka įgavo puošnią, šventišką išvaizdą. Bet vėl liepsna įgavo naują vaizdą. Gėrė po keletą taurelių, įgavo kalbos ir palinksmėjo. Ypatingai didelę reikšmę įgavo (pasidarė reikšmingi) statybos ir gamybos tempai pokariniu laikotarpiu. Praeis kelios dienos, ir derliaus nuėmimo darbai įgaus masinį pobūdį (pasidarys masiški) . Sūnus ligą įgãvo (susirgo) kely. Barzdõs rėtį priskuto, o proto neįgãvo (nepasidarė protingesnis, išmintingesnis) . Dantis praėdęs, proto neįgavęs (be dantų, senas, o mažo proto) . Jei kiaulė ragus įgautų, visą svietą išbadytų. Dabar ir trobelę įsigáusi. Įsigavęs pinigų, pirko namus. Įsigavo bėdą.

2. apgauti 1: Tu čia truputį mane įgavaĩ. Kad aš būčiau žinojęs iš pradžios, kad taip bus, nebūtum manęs taip veikiai įgavęs.

3. įvilioti: Tėvas vos vos įgãvo avis į tvartą. Norėdamys kaip šeškus ing slastus įgauti.

4. įgabenti: Šitos šėpos per šitas duris neįgausim.

5. įeiti, įvažiuoti, patekti: Saulė į trobą per medžius neįgáuna (neįšviečia) . Tik insigavo su vežimu kluonan, ir lietus ėmė lyt. Naktimis ateit mažos kandžių kirmėlės, tykodamos prie jų. įsigauti. Kaip galėčia aš in tą dvarą insigauti. O kaip būsit miestana insigavę (miestą paėmę), tada jį ugnimi uždekite. Kaminas užsidegė, ir ugnelė įsigãvo kamaron. Jei šaltis insigaus sklepe, sušals mūs bul'bos. Žodžiai n'įsigáuna į ausis.

6. paliesti; pažeisti, pakenkti: Vėjas nors šniokščia ir linguoja viršūnes, bet žemai nėmaž jų. neįgauna. Batvinis jau įgautas šalčio. Ji vis uogavo, ją tas spindulys saulės įgãvo, ir mirė. Rados tokių vabalų, kurių kañdis teip buvo marus, jog žmogus įgautas toj vietoj mirė. Ai, kaip įsigavaũ ranką!

7. užvaldyti.

8. atgaivinti, pastiprinti, pataisyti: Pučiu pučiu – niekaip negaliu ugnį įgáut. Arklys po ligai įsigãvo. Dabar ji vėl įsigãvusi, buini. Įsigavo nutildyta muzika, kalbos. Liepsnai įsigavus, puode viralas ūmai pradėjo kunkuliuoti. Įsigãvo degti ugnelė – nebeužges. | Ir jis tapo didžiu vyru, ėjo ir pralobo, iki gerai įsigavo. Kad jau sykį įsigáuni (prasigyveni), tai paskui bėdos nebėra.
išgáuti

1. sunkiai ką gauti, atgauti: Paskolink jam [pinigų],
tai jau ir nebeišgáusi. Kožnas tur lakštingalos balsą, iki išgáuna ką nors. Led išgavaũ iš jo tą daiktą. Kai kur darbininkams palyginti lengvai pavykdavo streikais išgauti iš savininkų nuolaidų. Nors replėmis plėšk, neišgausi iš jo žodžio, ir gana. Nieko iš tavęs išgáut (iškvost) negali. Tik tyko žodį išgaut. Sumislijo su kytrumu išgauti žinią, katra yra jo sesuo. Randasi dar tokie seneliai, kurie moka iš jų. išgauti graudingą gaidą. | Vanoj sėdėk, kol prakaitą išgáus (kol išprakaituosi) .

2. iškviesti, išvadinti, išvilioti: Norėjai mane prigauti, iš to kiemelio išgáuti. Negalėdamys išgauti iš pilių, visą žemę taip nuteriojo, jog kūlį ir vandenį tyruojantį beliko.

3. ištraukti: Tam ežere gulbė šen ir ten plūduriavo, ir jie mislijo ją nušaut, ale nežinojo, kaip ją paskui iš to ežero išgautų. Žvejai, sunkią valtį išgavę į krantą, traukė ilgiausius tinklus.

4. išeiti, išvykti, ištrūkti: Vyras išsigáuna iš namų ir geria. Kaip išsigavo arklys iš tvarto, tai per visądien skraidė. Per girią išsigavo į kelią. Atbėgo aždusęs, kaip iš šunų išsigavęs. Aš nematau, kaip galima būtų iš tos bėdos išsigáuti.

5. išeiti už vyro, ištekėti: Ta duktė gerai išsigóvė.
nugáuti

1. gauti 1: Andrutis kap tik nugaũs pinigo, tai ir išleidžia. Nedaugelis žmonių svetur laimę nugáuna. Anas dar iš šono kai ką nugáuna (užsidirba) – tai akmenis veža, tai ant plento dirba. | Nugavaũ valandėlę (prisitaikiau, pasistengiau laiko surasti) pamiegoti. Nugáusiu laisvą dieną (pataikysiu laiką, kai skubaus darbo nebus), tai pats atvažiuosu. | Kap nugóvė diržo (gavo plakti), tai miegti kap vandeny. Kaip čia da kur žabų nusgavus? | Gerai, aš ar pakaičiu, ar kada nusigavusi (prisitaikiusi, gavusi valandėlę atliekamo laiko) atbėgsu.

2. nusigyventi: Ne tiktai kad nieko nepelnysią, bet dar nusigausią.

3. pačiupti, nustverti: Nesiskubink, Dievo žu (už) barzdos nenugausi. Nugãvo šilma galvą. Kada tėvo nebus namie, tada motyna nusigavusi liuob nukuoduos [Levuką] už keikimą.

4. apsukti, apgauti: Tuo su kortoms ir klastoms kits kitą nugáuna. Aš jį preke nugavaũ, t. y. pakrividijau. Matau, kaip jį nugauna ir nuvagia. Juos lapė nuo tiesos kelio nugavo (nuviliojo) . Antrą kartą manęs nebnugáusi.

5. nuimti, nutraukti (su vargu): Žiedą nuo piršto nugáuti. Šėpį nuo seklumos nugáuti. Su tokia pabūkle (prie karties pririšta sėtuve) galit ir nu aukščiausių medžių spietlių nugauti. Drabužiai, į kūną įlipę, negalėjo be didžių skausmų nugaunami būti.

6. nuvykti, nukeliauti: Vos nusigavaũ į miestelį – kelias labai blogas buvo. Kaip aš sena tokį kelią nusigáusu. Kiek nusigavę, juodu dar susitiko žmonių. Atskiestas nuo savųjų, vos medėmis nusigavo į abazą paties mistro. Į pilį nusigauti jam rods meiliaus būtų.

7. ištrūkti, nusislėpus ką daryti: Vaikai, didžiųjų nusigavę, galvoms pradėjo eiti. Pradėk ką virti, jeiben nuo tavęs nenusigausi, t. y. nepasikavosi. Tie dešimtis išmintingųjų norėjo nu vienuoliktojo, paikojo, nusigauti ir namie palikti. Nusigãvęs atlėk.

8. pažeisti, pakenkti: Šiemet visus žiedus rūdos nugãvo. Pernakt šaltis bulbienius nugãvo. Ne visų daržus nugáuna – kaip kokia žemė.

9. nuskriausti: Mažesnįjį visi nugáuna.

10. nustelbti, užgožti: Šių gėlių nei piktžolės nenugaũs. | Kad ne aš, būtų jis tave nugavęs, t. y. nuskriaudęs.
pagáuti

1. pačiupti, pagriebti: Pagóvėm bičių spiečių. Pagausi tu paukštį lauke. Jis ją griebė, ale ji pasmuko, ir nepagavo. Kad kas jį pagaũtų, šimtą rublių gautų. Jis labai žuvis pagáuja, turi dalį. Pagáuni dvi tris žuvis in dieną [, ir viskas]. Daugiau musių pagauna su cukrum, ne su pipirais. Gali arkliai per naktį ant dobilų būti, niekas nepagaũs. Mesk obuolį, aš pagáusiu. Juras pagauna jos ranką. Abramas išgirdįs brolį savo pagautą. Jos vyras kaip šilta vilna, pati visą valią pagavo. Vyrai lėkė dar į pievas pagauti nors vežimėlį sauso šieno. Pora žodžių pagóvė (spėjo užrašyti) . Pagavai man iš burnos žodį (pasakei tai, ką aš buvau besakąs) . Ateisiu laiko pagavęs (turėdamas laiko) . Šeimininkas net nepagavo žodžio (nesusigriebė, nesusiorientavo) atsakyti. Radzevičius tik retkarčiais pagaudavo progos pasikalbėti. Žmonių srovė pagavo mane, prigniaužė tarpuvartėj. Jie nulėkė kaip viesulo pagauti. Liepsną pagavo vėjas, ir gaisras išsiplėtė ant viso namo. Tokie netikę dobilai, ir dalgė jų nepagauna (nenupjauna) . Senis pagavo mano žvilgsnį. Greičiau, Semionai, o tai audra pagaus (užeis, užklups) . Dar ant kelio mane lietus pagóvė. Eime, vaikeli, namo, paskui vakaras pagaus. Vėjo pagáuni (įkvepi) – ir kosėji. Bitės pagáuna dūmą – ir keliasi aukštyn, į saiką. Besimaudydamas buvau vandenio pagavęs į ausis. Kai čia atėjau, tai nieko nebuvo pažįstamų, teip kaip pagáuta (buvo nejauku, nedrąsu) . Iš dvie kiškių nei vieno nepagausi. Mešką miške pagavę išmoko. Kad rankas turėtų, vagį pagautų.
pagautinai. Gyvena pagautinai (kaip išdavikas) . Vieną katę lapė pasigavo. Šuva kiškį vijo ir pasgóvė. Šiandie gerai pasigãvo [žuvies]. Pasigavęs kad prilupė vaiką. Labai nepasigáunamas (nesiduoda pagauti) . Laiko pasigavęs (atliekamo laiko turėdamas), išplėšiu plėšų ir pridirbsiu krežių galybę. Sausos malkos ugnį tuoj pasigáuna (greit įsidega) . Jau aš pasgóviau (susipainiojau, apsirikau) .

2. paimti, pastverti: Pagavęs akmenį metė į šunį. Mano kepurę pagãvo ir nebeatiduoda. Juozukas pašokęs pagavo duonos papentį iš užstalės. Kas tau davė? O gal pagavai (paėmei, pavogei) ? Kad nėr pagaunamõs kortos, tai kaip pagausi. Prieš lytų da du vežimus šieno pagãvom (suspėjome įvežti) . Neliepama dirbo, ką tik pagavo (kas pakliuvo į rankas), o nėkumet veltuo netruko. Jos žmogus, ką tik pagáuna, tą pralaka (prageria) . Ilgą iešmą bedrožiant, šuo kepinį pagaus. Kad tave giltinė pagautų. !
pagautinai. Neduosi geruoju – pagautinai pagausime. Išlakstė, kur kas pasgavęs (kur kam pakliuvo) .

3. apimti, užvaldyti: Darbas pagavo lyg karštligė. Mane pagavo šiurpas, ir kraujas ėmė stingti. Pamažu jų nervinė įtampa pagavo ir Kasparą. Aš tylėjau taip pat, pagautas pasakojimo, užmiršęs viską. Visi vienodai buvo pagauti įkvėpimo. O kad pažiūri į mergelę jauną, jos širdį minkštą kaip gaute pagauna. Padėjus galvą ant žemės ir uždengus akis, da greičiaus miegas pagauna. Ragana, baimės pagauta, ėmė prašytis. Kažkokie slanktai ir mane pagãvo (slogos prisikabino) . Vargšą pagavo kosulys. [Petras] teip aukštai buvo pagáutas, jog nuog džiaugsmo. nežinojo ką kalbąs. | Nesveikuoja kelinta diena – pilvas pagavo (pilvu serga) . Blaškosi kap šiltinės pagautas.

4. gauti 1: Pasiuogauna ir rublį kokį pagáuna (atsitiktinai gauna) . Vaikas išplaktas pagauna baimę (pradeda bijoti) . Čia teip nevadinam, bet toliau upelis pagauna tą vardą (tuo vardu vadinamas) . Neauga linai – žolės pagavo viršų (nustelbė) . Smarsas svyla pečiuj, tai galvas pagaus. Šiaurys vėjas, pagavęs valią (pasijutęs laisvas), dūmė ir dūmė pakilęs priešais saulės. Pinigų truputį pasigavome. Jie te pinigų pasigãvo. Savo valgyt neturėdamas, par kitą nepasigausi. Žalionių žiemą pasigauti (retkarčiais po truputį vartoti) gerai.

5. pelnyti, laimėti; naudotis; turėti: Ką jūs pasigáusit, jei neleisit mane į vakarelį?! Ką tu čia pasigausi vaiką nukukdęs?! Labai ten ką pasigausi, kad į teismą paduosi. Tiek iš jo ką pasigausi. Duok dalgį, tepapjaunie lig vakaro, tepasigaũnie. | Greit ir savo pienelio pasigáusiam (mūsų pačių karvė atsives) .

6. paimti: Reiks kada pagãvus nurauti cibulius, ką jie bepristovės. Nors prižadėjo vaikus lenkiškai šnekinti, bet nepildo prižado – tankiau pagauna (ima kalbėti) žemaitiškai. Kur pagãvot šitą kelią (kur juo pradėjot eiti) ? Vaikėzai jau pagaunami (paimami prie darbo, tinka darbui) . Žydai neturėjo kaip pagavę sau moteres vesti (bet kokių negalėjo, turėjo tik iš žydų giminės vesti) . „Ką čia, broliukas“ – jis tep pasgáuna (taip dažnai sako, toks jo pertaras) . Spaudos skubiai savo laiku pasigauta (apie tai rašė spauda) . Jis kalbėdamas dažnai pasigauna (dažnai sako) tą žodį. Tas šaukštas pasigaunamas (dažnai vartojamas) – visų nenoriu kamšyti į puodą. Ir tu sustaisei tokį pasigaunamą andarokėlį. Gerai turėti pasigaunamas (prieinamas) kaimynas – prireikė ko, nuėjai ir gavai. Kad pasigauna (susiima, pasistengia), jis ir pėstinai nueina dešimt kilometrų. Raudono šilko skarelė, parišta nauju, mieste pasigautu (įsižiūrėtu) būdu, laikė lininius jos plaukus.

7. pajusti; suvokti, suprasti: Niekas taip nepagaus visų smulkmenų kaip vaiko akis. Buvo labai tylu, tai ir gatvės vaikai galėjo pagaut (išgirsti) jo žodžius. Klausa mūs jautri, pagauna garsus. Kokį žodį pagáuna (nugirsta), ir užsirašo. Neina (nesiseka) pagaut, kas per žodis. Savo žodžiams jis teikia kažkokią ypatingą, nepagaunamą (nesuvokiamą) prasmę. Daiktą galima pagáuti ne tik rankomis, bet ir psichinėmis pajėgomis. Aš to žodžio nepasigáunu (neperprantu) .

8. pradėti; suskasti. [Žuvys] smarkiai pagavo krutinti uodegas. Kad pagaunu sriubą srėbt, negaliu net atsikvėpt. Ir štai atėjęs jaunas bernytis pagauna mane barti. Kartais baisu ir klausytis, kai ji pagáuna bartis. Visi pagãvo bėgti. [Vokiečiai] jau rūbais mūs kaip mes vilkėti pagãvo. Musės pagaus dėti kiaušius. Veikiai pagaváu pritarti kulti. Pasigãvo bėgti, bet neišbėgo. Kaip iš Plungės parvažiavau, muštis, peštis pasigavau. Teip pasigavo mokyties, jog paliko daktaru. Pasigavo į daktarus (ėmė daktarauti) .

9. paeiti, išvykti; pasijudinti: Kaip pasigaváu į ylakiškius siūti, tai ir nebegrįžtu nė šventoms dienoms į Barstyčius. Jis ale su savo šėpiu, ledų aprengtas, nebegalėjęs nei iš vietos pasigauti. | Kad šaknys pasigáuna į gilumą (prigyja), tuokart medis pradeda augti. Didžiū́sius beržus išgenėjus, mažiejai pasigáuna į didùmą (pradeda augti) .

10. pasiekti: Dėkuo, dėkuo, pagausu duonelės, bile ant stalo yra. | Tik galingais teleskopais pagaunama (pamatoma) žvaigždutė.

11. paliesti, pažeisti, pakenkti: Jų žiedų šalnos nepagauna (nepakerta) . Pagãvo šaltis morkas, pradėjo pūti. Pagãvo varputis braškes, įsivarputėjo. Neik basas, pagaũs vėjas. Gal sušilusį vėjas pagavo (užpūtė), ir ažkimo kaklas. Vienas dobilų laukas yra pagautas.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>gáuti, </b>gáuna (gáuja), gãvo (góvė) <br/>1. <span class="explanation">įgyti, laimėti: </span> Darbininkai stengiasi gauti didesnį užmokestį. Visi vestuvininkai gavo pietus su kopūstais ir prielaidiena. Kiek gáuni algos per mėnesį? Ji džiaugiasi gaunanti didelę algą. Kur gáusi pinigų? Nors nelabai grakšti, bet pinigų kaip įklotų gausi. Tai mes gavom tą laišką ir daugiau nė vieno. Jau seniai gavaũ laišką iš namų. Gãvo dovanų. Beveik tuo pačiu laiku jis gavo ir rožių puokštę. Kiekvienas tave kaltins, niekur globos negausi. Daug benorėdamas, nėko nebegausi. Be penkių rublių negausi. Avelė bliauna, kol šieno gauna. Pradžiugo, kad alaus gausiąs. Grąžink, iš kur gavęs. Iš peklos tu jį ir gavai! Esamo [je] vieto [je] kodėl negáusi? Gaunamíeji raštai. Klausdami tegautume atsakymą. | Kad teip gãvus geresnės sėklos, tai būtų gerai. Žalioj giružėj. tai mudu gausva nakvynėlę. | Suprantama, kad iš neteisingų rezoliucijos prielaidų gaunama <span class="explanation"> (padaroma) </span> neteisinga išvada. | Ieškojau po kamarą, ar negausiu <span class="explanation"> (nerasiu) </span> valgyti. Gauk žmogų, kursai būtų vadovu kelio. Kur tu gausi, kaip dabar kad yr geri žmonys! Ar gãvot kiek grybų? Tik sušlapom, o žuvies negãvom. | Gavo <span class="explanation"> (pataikė) </span> gerą pačią. Aš turėjau savo mylimos panos negaut per tave. Man teko ir mergauti, ir tinginys vyras gauti. Gavai bernelį kaip bijūnėlį. Gausi mergelę kap rožę gražią ir gerą. Kad ir gausiu pergausiu, tik negausiu kaip tavęs. Jei aš tavęs negausiu, rūpestėliais numirsiu. Nesirūpink, berneli, gausi kitą mergelę. Tai labai rūsčią anytą gavau. Tiek tu iš jo begausi, kaip iš žąsies avižas <span class="explanation"> (nieko nebegausi) </span>. Gausi iš jo, kaip iš šunio kaulą <span class="explanation"> (sunkiai begausi) </span>. Jei išeisi iš namų pavalgęs, tai ir kieme gáusi. Sienas ir ienas begavo. Iš miško gautas į mišką žiūri <span class="explanation"> (jo neperdirbsi) </span>. Jis džiovą gavo <span class="explanation"> (susirgo džiova) </span>. Persišaldei ir gavaĩ kosulį <span class="explanation"> (ėmei kosėti) </span>. Upės pradžią gauna <span class="explanation"> (prasideda) </span> tolimesnėse vietose. Iš to savo vardą gavęs <span class="explanation"> (pramintas tuo vardu) </span>. Lipkiat stogų taisyti, kad tik tarpą gauste <span class="explanation"> (šiek tiek laiko turėsit) </span>. Ketu netrukus išleisti, gavęs laiko <span class="explanation"> (atitrūkęs nuo kitų darbų), </span> linksnių ir prielinksnių mokslą. Gavome progą <span class="explanation"> (pasitaikė) </span> susipažinti su tomis pasakomis. Jau nebetoli nuo namų gavom lietaus <span class="explanation"> (sulijo) </span>. Kad tik [žolė] lietaus gautų <span class="explanation"> (kad užlytų žolę), </span> sužaliuotų. Lytų̃ gavęs raištis <span class="explanation"> (sulytas) </span> – nublukęs. Už muštynes nieko negaus <span class="explanation"> (nebus baustas) </span>. Neik ant ledo – gáusi pylos <span class="explanation"> (muš) </span>. Gausi lazdų už tokį darbą. Vai gausi žandų <span class="explanation"> (apdaužys tave, apmuš) </span> ! Dažnai gáudavo lupimų <span class="explanation"> (buvo lupamas, mušamas) </span>. Eik, tarė, snargliau, kas tau rūp? štai gáusi per ausį! Gavęs į sprandą, eik namo. Kad gausi į nosį, vis žinosi. Jei neklausysi, gausi mušt. Eik namo, gausi lupti, kad tei ilgai nepareini. Nerėk, bo gausi beržinio medaus <span class="explanation"> (lupti) </span> ! Užtai dažnai gaudavo nuo močekos rėktie <span class="explanation"> (bardavo ją) </span>. Gausi kai lytaus <span class="explanation"> (smarkiai būsi baramas) </span>. Nedūk, bo gáusi <span class="explanation"> (muš, bars tave) </span>. Iš senų bei jaunų juoko negavęs, iš ko gi gausi? Kad tu, velnio puse, gautumi akį su raudonais aplimais! Bėga kaip arklys, dagį po uodega gavęs <span class="explanation"> (kaip dagiu įdurtas) </span>. Vaikas gavo <span class="explanation"> (paveldėjo) </span> siutinio kraują iš motinos. O kaip užaugsiu, protelį gáusiu <span class="explanation"> (pasidarysiu protingesnis, išmintingesnis), </span> aš pašersiu žirgelį. Kaip tik žodį ištarė, meilę širdy jis gavo <span class="explanation"> (pradėjo mylėti) </span>. Vaikas, valią gavęs <span class="explanation"> (nevaldomas, nesudraudžiamas), </span> ką nor, tai daro. Net ir smertį gavo <span class="explanation"> (mirė) </span>. Teip skaudėjo šoną, kad negavaũ nei vietos, kur dėtis <span class="explanation"> (neturėjau, kur pasidėti: ir sėdint, ir gulint vis tiek skaudėjo) </span>. Tokie žodžiai neturėtų gauti vietos <span class="explanation"> (neturėtų būti vartojami) </span> nė gramatikos terminams daryti. Gãvus dėl ko raudoti <span class="explanation"> (dėl niekų nėra ko raudoti) </span> !. Gaukitės ir jūs rūtų, kad norit vainiką pinti. <br/>2. <span class="explanation">pelnyti, naudos turėti: </span> Ką gáusi jį primušęs?! Su juo tiek tegausi. Pernai góvėm <span class="explanation"> (prisiėmėm) </span> medaus. Šiemet nemažai gãvom medaus. Kur žemė buvo apdirbama traktoriais, gautas geras derlius. Karvelė baigia užtrūkti, mažai pieno begáunam <span class="explanation"> (beprimelžiam) </span>. <br/>3. <span class="explanation">turėti, reikėti kam ką daryti</span>. Gausi tuojau eit pas vadą. Gáusi žiemai man kailinius pasiūti. Rytoj gausim rugius pjauti. Rytoj gausit miškan važiuoti. Gausi nunešti man į kiemą. Gausi papekliais ožius ganyti. Ar negáusim <span class="explanation"> (ar nereiks mums) </span> savim kulti? Mes gáunam didžiausį daržą atdiegti. <br/>4. <span class="explanation">tekti; galėti</span>. Aš laimingu save laikau, kada gaunu džiaugtis kartu su visos gamtos padarais. Kad gerklė gergždžia, gáusi gerti alaus. Iš šito rašto gauname žinoti. Turbūt gavo kur išsigąsti. Niežti kairė akis – gausi juoktis, dešinė – verkti. Buvo jau teismas, bet, ką nusprendė, negavau žinoti. <br/>5. <span class="explanation">suspėti, pasisekti</span>. Tep smarkiai prabėgo pro šalį – negavau nė pamatyti. Kai lyja, tai negáuna gerai išdžiūt vis šienas. <br/>6. <span class="explanation">čiupti, griebti, stverti: </span> Aš mesiu, tu gáuk. Ganyk vištas ir viščiukus, kad vanagas negautų. Einam, seselės, žirgelio gauti, žirgelio gauti, brolelio klausti. Žiedelį góvė, pats jaunas puolė – pasilik sveika, mergele. Vieną šovė, kitą góvė, in mergelę nešė. Ateina bernelis su šilkų tinkleliu, keta gauti mane, margąją žuvelę. Maža sesulė govė ožį žabotą. Tinklas visokias žuvis gauna. Kurį aš bučiuosiu, tasai yra, tą gaukite. Šnekasi žvirbliai vos gaudami kvapą <span class="explanation"> (uždusdami) </span>. Gáunas <span class="explanation"> (puola, griebiasi, pradeda) </span> muštis. <span class="explanation">svaiginti: </span> Gáuna galvas <span class="explanation"> (yra smalkių), </span> atadarykit aukštinį. Vaikai, praimkit jušką – galvas pradeda gáut! | Kai padarė alų, net man galvą gãvo. <br/>7. <span class="explanation">eiti, vykti: </span> Rytoj gáusuos į Kretingą. Tokius kelius reiks gauties į miestą. Skatynos gaunas namo, nėr žolės in lauko. | Viščiukas gavosi <span class="explanation"> (ritosi) </span> iš kiaušinio. Gaukis peklon <span class="explanation"> (eik šalin) </span> iš mano akių! Norįs ir aš esmi jaunas, vienok ji prie kitų gaunas <span class="explanation"> (linksta į kitus) </span>. <br/>8. <span class="explanation">siekti: </span> Negavo dugno, ir nuskendo. Miške vėjas nė kiek negáuna <span class="explanation"> (nepasiekia pro medžius, neužpučia) </span>. Eita žemės kojoms negaudamas <span class="explanation"> (labai greitai) </span>. Tekiniai žemės negauna, kad bilda važiuoja <span class="explanation"> (labai smarkiai lekia) </span>. <br/><b>gautinaĩ</b>. <span class="explanation">pasiekiamai: </span> Obulių gal ir gautinaĩ prigauti, nereik nė krėsti. Kad negáutumias puodai, dėk į šienus veždamas. <br/>9. <span class="explanation">liesti; pakenkti: </span> Gauna gelžis į staibį, ir apsikruvinėja visa koja. Obuoliai šalčio gauti. Arklys raišta nesegtas, vėžys gaunasi <span class="explanation"> (skaudžiai liečiasi) </span> į kūlius. <br/>10. <span class="explanation">gaivintis, stiprėti, atgyti, sveikti: </span> Mūsų mama vis po truputį gáunasi. Iš ligos gáutis. Regėjimas pradeda gautis. Jauna kumelė, reikėtų gautis. Vargo, diegė visą pavasarį, o kad bent vienas medelis būtų gavęsis <span class="explanation"> (prigijęs) </span>. Negáunas karvė, neita į kūną. Žiema šalta, kiaulė nėko negãvos <span class="explanation"> (nepasipenėjo) </span>. | Gáunasi daržai po lytaus. | Mūsų gadynėj Raseiniai kaskart labiaus pradėjo gautis ir puikyn eiti. Debesis juoda uždengė kalną, ir garsas trūbos kaskart didyn gavos <span class="explanation"> (garsesnis darėsi) </span>. <br/>11. <span class="explanation">kūdikį pradėti: </span> Mano motina griekuosu mane gavusi esti. <br/><b> gãlą gáuti</b> <span class="explanation">mirti: </span> Jis ko galo negavo. Kad galą gautų ir nusigalautų. <br/><b>į káilį gáuti</b> <span class="explanation">būti mušamam: </span> Tuojau gausi į kailį. <br/><b>nósį gáuti</b> <span class="explanation">būti sugėdintam: </span> Jau pri tos mergos geriaus nelįsk – nosį gausi. <br/><b>velnių̃ gáuti</b> <span class="explanation">būti išbartam: </span> Tu geriau prižiūrėk gyvolius, bo gausi velnių. <br/><b>vir̃šų gáuti</b> <span class="explanation">nugalėti: </span> Kai atsigaus, viršų gaus. Mes ant jų viršų gausime. <br/><b>antsigáuti</b>. <br/>1. <span class="explanation">užlipti, užkopti (sunkiai, vargingai): </span> Šiaip teip antsigaváu ant stogo. <br/>2. <span class="explanation">užsidėti, padidėti (svoriui). </span> <br/><b>apgáuti</b>. <br/>1. <span class="explanation">apsukti: </span> Frankas pasijuto vienišas, apgautas, apleistas. Vieną kartą apgáusi, daugiau negausi. Kurs gudęs, tai visur jojo neapgaus. Idant tiktai apgautų, bjauriai sukt ir meluot nesigėdi. Žemės neapgausi – ką pasėjai, tą ir pjausi. By kuo pilvą beapgauni <span class="explanation"> (bet ko pavalgai) </span>. Lipšniai kalbantis taisos apgauti. Seno vilko neapgausi. <br/><b>apgautinai</b>. <span class="explanation">apgaulingai: </span> Daug da ir po baudžiavos dvarininkai apgautinai ir per prievartą išvijo iš dubų. Nežinojau, kad ta yra apgautinai pataisyta. Par savo durnumą žmogus ne sykį apsigauni. Taip darydamas neapsigavau. Savęs pirma neapsigavęs, kito neapgausi. Oi ir apsigóvė mūsų dukrelė. <br/>2. <span class="explanation">suvedžioti (mergaitę): </span> Kol buvo gerai, tai ir meilus, ir geras, o kai apgãvo – nė į tą pusę nebežiūri. Ji su kunigu apsigavo. <br/>3. <span class="explanation">apimti: </span> Mūs pečius duoną labai gražiai apgáuna <span class="explanation"> (duona gražiai apkepa, paruduoja) </span>. Duoną gražiai apgãvo, nepaliks žalia, nė parkeps. | Pirštas tik kruopeliūtę buvo apgáutas [šalčio], paskui atsejo <span class="explanation"> (atsigavo, atsitaisė) </span>. <br/>4. <span class="explanation">viršyti, lenkti: </span> Tasai kiems su savo grečna ganykla daug kitų kiemų aplinkui galėjo apgáuti, o tikt dabar taip didei stokojo. <br/><b>atgáuti</b><br/>1. <span class="explanation">atgal gauti, susigrąžinti: </span> Skolas sunku buvo atgauti. Jau kad paėmė [kirvį], tai nebeatgáusi. Jaunosios dienelės negrąžinamos, rūtų vainikėlis neatgaunamas. O jei pažyčijat tiemus, nuog kurių tikitės atgauti. Po tos ligos jis nebeatgáuna sveikatos <span class="explanation"> (nebe toks sveikas, kaip pirma) </span>. [Žalčiai] išsinerdamys būk jaunybę atgaunantys <span class="explanation"> (pasidarą vėl jauni) </span>. Bus kits žirgužis ir kamanužės, ale n’atgáusi jaunų dienužių. Atgavęs žadą <span class="explanation"> (vėl galėdamas kalbėti), </span> skundėsi matęs lyg pro tirštą rūką. Teip parsigandau, žado nebatgáunu <span class="explanation"> (nebegaliu kalbėti iš baimės) </span>. Jau valandomis dvasios nebeatgaunu <span class="explanation"> (dūstu) </span>. Tada ponai dvarus atgaus, kai kibiru Nemuną išsems. Iš žąsino avižų neatgausi. <br/>2. <span class="explanation">vėl gauti, pelnyti, naudos turėti: </span> Prekijai. ką ant vieno daikto paterioję est, to ant kito gerai atgauna. <br/><b>atgautinaĩ</b>. Tamjam, kursai man šitus daiktus atgautinai atrodij’, aš tvirtai pažadu viršuojį atlyginimą. Ką tu atsigavái, kad tokią iškadą man padarei? Tu nedaugel atsigausi tuo mažiu. <br/>3. <span class="explanation">atgaivinti, pastiprinti, pataisyti: </span> </span> Davė kitų žolių, ir atgavo. Krūvą pinigų paleido [vaistams], ale atgavo, o tai būt numiręs. Lytus atgavo žemę, augs žolė. | Trobesį pavirtusį, pašlijusį atgãvo jis, t. y. atitiesė. Vienu žodžiu užgavo, antruoju atgavo. Kad biškį ir pasijuoku, al ir vėl atgáunu <span class="explanation"> (atitaisau, nuraminu paerzintą) </span>. Teip nesmagu, nėr kur širdies atgáuti <span class="explanation"> (pailsėti, atsikvėpti) </span>. Kad pradeda ana kvigždėti, nė dvasios nebeatgáuna <span class="explanation"> (nebegali atsikvėpti, dūsta) </span>. Palikt skylelę kvapui atgáut <span class="explanation"> (orui praeiti) </span>. Eisiv grybų rauti, pagirių atgauti <span class="explanation"> (išsipagirioti) </span>. Po Stalingrado vokiečių kariuomenė jau negalėjo atsigauti. Per atostogas parvažiavęs namo atsigausiu. Vėl atsigáutumbim, gardžiai kramtydami kąsnius. Atsigaus, kai kiaušinio paragaus. Kad pradeda ans kosėti, nėkaip nė atsigauti nebgalia. Atsigavo vos dūšelė. Merga nusigando, bet atsigavusi pasveikino svečius. Aš dar nuo savo išgąsčio n'atsigavaũ. Anos po sunkų pagimdymų vėl galėtų atsigauti. Iš tos ligos atsigavau. Ugnelė vėl atsigãvo, rodos, buvo užgesus. Atsigavo jo širdis, akys, kalba <span class="explanation"> (pasidarė judresnis, žvalesnis, šnekesnis) </span>. Širdis atsigavo <span class="explanation"> (pasidarė geriau, smagiau), </span> kaip užgėriau vandens. Tuomi tarpu ir mano galva bent kiek atsigaũs <span class="explanation"> (pailsės protas) </span>. Jo ausys vėl atsigãvusios <span class="explanation"> (vėl girdi) </span>. Bačkas palik neužkaltas, kad galėtų atsigáuti <span class="explanation"> (atsidvėsti, praeitų oras, kad nesudraskytų alus) </span>. Su tošėms nuvyturtas trūbas nėkame neatsigauna <span class="explanation"> (nepraeina oras) </span>. Neatsigaunu nosimis <span class="explanation"> (negaliu kvėpuoti pro nosį) </span> – turiu slogas. <br/>4. <span class="explanation">ateiti, atvykti, atkeliauti: </span> Kaip tu atsigavai per tas pusnis? Labai privargome, kol iki namų atsigavome. <br/>5. <span class="explanation">atidrėkti: </span> Anas šienas atsigaũs – reikė anksčiau pradėt vežti. Pipirai atsigãvę, nebegali smulkiai sumalti. <br/>6. <span class="explanation">atkeršyti: </span> Atgavau kitam, jog nekaltą abidijo iž piktybės. Žodelio vieno prieš juos neižtarė nei grumzdė jiemus atgaut. Vis nerado, ko padaryti, tai atsigãvo nors tiek, kad įspyrė. Atsigáuk tu jam – duok į kuprą! Palaukėk, aš mokėsiu tau atsigáuti! <br/><b> bãdą atgáuti</b> <span class="explanation">kiek užkąsti, alkį nustumti, numalšinti: </span> Tik bãdą atgáuna. Na, atgáuk jau, atgáuk tą bãdą. Ben kiek badeliùs atgavaĩ? <br/><b>dagáuti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasiekti: </span> </span> Ei, šokin, mudrin, bėras žirgelis nedagaun nė žemelės. <br/>2. <span class="explanation">nuvykti, nukeliauti (sunkiai): </span> Kaip dasigavot lig Šiaulių? Nežinau, kaip lig namų dasigáusiu. <br/><b>įgáuti</b><br/>1. gauti 1: Įgãvo vaikas peilį ir susiraižė nagus. Džiaugėsi tokį didžiai gerą daiktą įgavę. Muštasis, žiužį įgavęs, vėl pabrūkš kitam įdavė. Vaikams didžiau prakutus, įgavau, kas man darbe padeda. Tėvo nabaštikas, bedirbdamas per daug, įgavo sintį. Motyna, marčią įgavusi, ir rankas susinėrė. Širdingai meilijo jį sau per žentą įgauti. Pergalę persams įgavo ir mažne jau temstančią jų garbę įžiebė. Tik artelėje visišką lygybę draug su vyrais valstietė įgaus. | Po dviejų trijų kepimų nauja duonkepė nusistoja, įgáuna savo rūgštį <span class="explanation"> (joje maišoma duona jau turi savo specifinę rūgštį) </span>. Paskui raišioja dar kelis [apynių] ryšius, stiebams įgavus aukštį <span class="explanation"> (paaugus) </span> per dvi ar tris kurpes. Pons, baimės įgavęs <span class="explanation"> (nusigandęs), </span> įlindo vėl į ąžuolą. Turėjo įgauti naują išvaizdą <span class="explanation"> (pasidaryti kitoks) </span>. Užsidegė šviesa, ir biblioteka įgavo puošnią, šventišką išvaizdą. Bet vėl liepsna įgavo naują vaizdą. Gėrė po keletą taurelių, įgavo kalbos ir palinksmėjo. Ypatingai didelę reikšmę įgavo <span class="explanation"> (pasidarė reikšmingi) </span> statybos ir gamybos tempai pokariniu laikotarpiu. Praeis kelios dienos, ir derliaus nuėmimo darbai įgaus masinį pobūdį <span class="explanation"> (pasidarys masiški) </span>. Sūnus ligą įgãvo <span class="explanation"> (susirgo) </span> kely. Barzdõs rėtį priskuto, o proto neįgãvo <span class="explanation"> (nepasidarė protingesnis, išmintingesnis) </span>. Dantis praėdęs, proto neįgavęs <span class="explanation"> (be dantų, senas, o mažo proto) </span>. Jei kiaulė ragus įgautų, visą svietą išbadytų. Dabar ir trobelę įsigáusi. Įsigavęs pinigų, pirko namus. Įsigavo bėdą. <br/>2. apgauti 1: Tu čia truputį mane įgavaĩ. Kad aš būčiau žinojęs iš pradžios, kad taip bus, nebūtum manęs taip veikiai įgavęs. <br/>3. <span class="explanation">įvilioti: </span> Tėvas vos vos įgãvo avis į tvartą. Norėdamys kaip šeškus ing slastus įgauti. <br/>4. <span class="explanation">įgabenti: </span> Šitos šėpos per šitas duris neįgausim. <br/>5. <span class="explanation">įeiti, įvažiuoti, patekti: </span> Saulė į trobą per medžius neįgáuna <span class="explanation"> (neįšviečia) </span>. Tik insigavo su vežimu kluonan, ir lietus ėmė lyt. Naktimis ateit mažos kandžių kirmėlės, tykodamos prie jų. įsigauti. Kaip galėčia aš in tą dvarą insigauti. O kaip būsit miestana insigavę <span class="explanation"> (miestą paėmę), </span> tada jį ugnimi uždekite. Kaminas užsidegė, ir ugnelė įsigãvo kamaron. Jei šaltis insigaus sklepe, sušals mūs bul'bos. Žodžiai n'įsigáuna į ausis. <br/>6. <span class="explanation">paliesti; pažeisti, pakenkti: </span> Vėjas nors šniokščia ir linguoja viršūnes, bet žemai nėmaž jų. neįgauna. Batvinis jau įgautas šalčio. Ji vis uogavo, ją tas spindulys saulės įgãvo, ir mirė. Rados tokių vabalų, kurių kañdis teip buvo marus, jog žmogus įgautas toj vietoj mirė. Ai, kaip įsigavaũ ranką! <br/>7. <span class="explanation">užvaldyti. </span> <br/>8. <span class="explanation">atgaivinti, pastiprinti, pataisyti: </span> </span> Pučiu pučiu – niekaip negaliu ugnį įgáut. Arklys po ligai įsigãvo. Dabar ji vėl įsigãvusi, buini. Įsigavo nutildyta muzika, kalbos. Liepsnai įsigavus, puode viralas ūmai pradėjo kunkuliuoti. Įsigãvo degti ugnelė – nebeužges. | Ir jis tapo didžiu vyru, ėjo ir pralobo, iki gerai įsigavo. Kad jau sykį įsigáuni <span class="explanation"> (prasigyveni), </span> tai paskui bėdos nebėra. <br/><b>išgáuti</b><br/>1. <span class="explanation">sunkiai ką gauti, atgauti: </span> Paskolink jam [pinigų], tai jau ir nebeišgáusi. Kožnas tur lakštingalos balsą, iki išgáuna ką nors. Led išgavaũ iš jo tą daiktą. Kai kur darbininkams palyginti lengvai pavykdavo streikais išgauti iš savininkų nuolaidų. Nors replėmis plėšk, neišgausi iš jo žodžio, ir gana. Nieko iš tavęs išgáut <span class="explanation"> (iškvost) </span> negali. Tik tyko žodį išgaut. Sumislijo su kytrumu išgauti žinią, katra yra jo sesuo. Randasi dar tokie seneliai, kurie moka iš jų. išgauti graudingą gaidą. | Vanoj sėdėk, kol prakaitą išgáus <span class="explanation"> (kol išprakaituosi) </span>. <br/>2. <span class="explanation">iškviesti, išvadinti, išvilioti: </span> Norėjai mane prigauti, iš to kiemelio išgáuti. Negalėdamys išgauti iš pilių, visą žemę taip nuteriojo, jog kūlį ir vandenį tyruojantį beliko. <br/>3. <span class="explanation">ištraukti: </span> Tam ežere gulbė šen ir ten plūduriavo, ir jie mislijo ją nušaut, ale nežinojo, kaip ją paskui iš to ežero išgautų. Žvejai, sunkią valtį išgavę į krantą, traukė ilgiausius tinklus. <br/>4. <span class="explanation">išeiti, išvykti, ištrūkti: </span> Vyras išsigáuna iš namų ir geria. Kaip išsigavo arklys iš tvarto, tai per visądien skraidė. Per girią išsigavo į kelią. Atbėgo aždusęs, kaip iš šunų išsigavęs. Aš nematau, kaip galima būtų iš tos bėdos išsigáuti. <br/>5. <span class="explanation">išeiti už vyro, ištekėti: </span> Ta duktė gerai išsigóvė. <br/><b>nugáuti</b><br/>1. gauti 1: Andrutis kap tik nugaũs pinigo, tai ir išleidžia. Nedaugelis žmonių svetur laimę nugáuna. Anas dar iš šono kai ką nugáuna <span class="explanation"> (užsidirba) </span> – tai akmenis veža, tai ant plento dirba. | Nugavaũ valandėlę <span class="explanation"> (prisitaikiau, pasistengiau laiko surasti) </span> pamiegoti. Nugáusiu laisvą dieną <span class="explanation"> (pataikysiu laiką, kai skubaus darbo nebus), </span> tai pats atvažiuosu. | Kap nugóvė diržo <span class="explanation"> (gavo plakti), </span> tai miegti kap vandeny. Kaip čia da kur žabų nusgavus? | Gerai, aš ar pakaičiu, ar kada nusigavusi <span class="explanation"> (prisitaikiusi, gavusi valandėlę atliekamo laiko) </span> atbėgsu. <br/>2. <span class="explanation">nusigyventi: </span> Ne tiktai kad nieko nepelnysią, bet dar nusigausią. <br/>3. <span class="explanation">pačiupti, nustverti: </span> Nesiskubink, Dievo žu <span class="explanation"> (už) </span> barzdos nenugausi. Nugãvo šilma galvą. Kada tėvo nebus namie, tada motyna nusigavusi liuob nukuoduos [Levuką] už keikimą. <br/>4. <span class="explanation">apsukti, apgauti: </span> Tuo su kortoms ir klastoms kits kitą nugáuna. Aš jį preke nugavaũ, t. y. pakrividijau. Matau, kaip jį nugauna ir nuvagia. Juos lapė nuo tiesos kelio nugavo <span class="explanation"> (nuviliojo) </span>. Antrą kartą manęs nebnugáusi. <br/>5. <span class="explanation">nuimti, nutraukti (su vargu): </span> Žiedą nuo piršto nugáuti. Šėpį nuo seklumos nugáuti. Su tokia pabūkle <span class="explanation"> (prie karties pririšta sėtuve) </span> galit ir nu aukščiausių medžių spietlių nugauti. Drabužiai, į kūną įlipę, negalėjo be didžių skausmų nugaunami būti. <br/>6. <span class="explanation">nuvykti, nukeliauti: </span> Vos nusigavaũ į miestelį – kelias labai blogas buvo. Kaip aš sena tokį kelią nusigáusu. Kiek nusigavę, juodu dar susitiko žmonių. Atskiestas nuo savųjų, vos medėmis nusigavo į abazą paties mistro. Į pilį nusigauti jam rods meiliaus būtų. <br/>7. <span class="explanation">ištrūkti, nusislėpus ką daryti: </span> Vaikai, didžiųjų nusigavę, galvoms pradėjo eiti. Pradėk ką virti, jeiben nuo tavęs nenusigausi, t. y. nepasikavosi. Tie dešimtis išmintingųjų norėjo nu vienuoliktojo, paikojo, nusigauti ir namie palikti. Nusigãvęs atlėk. <br/>8. <span class="explanation">pažeisti, pakenkti: </span> Šiemet visus žiedus rūdos nugãvo. Pernakt šaltis bulbienius nugãvo. Ne visų daržus nugáuna – kaip kokia žemė. <br/>9. <span class="explanation">nuskriausti: </span> Mažesnįjį visi nugáuna. <br/>10. <span class="explanation">nustelbti, užgožti: </span> Šių gėlių nei piktžolės nenugaũs. | Kad ne aš, būtų jis tave nugavęs, t. y. nuskriaudęs. <br/><b>pagáuti</b><br/>1. <span class="explanation">pačiupti, pagriebti: </span> Pagóvėm bičių spiečių. Pagausi tu paukštį lauke. Jis ją griebė, ale ji pasmuko, ir nepagavo. Kad kas jį pagaũtų, šimtą rublių gautų. Jis labai žuvis pagáuja, turi dalį. Pagáuni dvi tris žuvis in dieną [, ir viskas]. Daugiau musių pagauna su cukrum, ne su pipirais. Gali arkliai per naktį ant dobilų būti, niekas nepagaũs. Mesk obuolį, aš pagáusiu. Juras pagauna jos ranką. Abramas išgirdįs brolį savo pagautą. Jos vyras kaip šilta vilna, pati visą valią pagavo. Vyrai lėkė dar į pievas pagauti nors vežimėlį sauso šieno. Pora žodžių pagóvė <span class="explanation"> (spėjo užrašyti) </span>. Pagavai man iš burnos žodį <span class="explanation"> (pasakei tai, ką aš buvau besakąs) </span>. Ateisiu laiko pagavęs <span class="explanation"> (turėdamas laiko) </span>. Šeimininkas net nepagavo žodžio <span class="explanation"> (nesusigriebė, nesusiorientavo) </span> atsakyti. Radzevičius tik retkarčiais pagaudavo progos pasikalbėti. Žmonių srovė pagavo mane, prigniaužė tarpuvartėj. Jie nulėkė kaip viesulo pagauti. Liepsną pagavo vėjas, ir gaisras išsiplėtė ant viso namo. Tokie netikę dobilai, ir dalgė jų nepagauna <span class="explanation"> (nenupjauna) </span>. Senis pagavo mano žvilgsnį. Greičiau, Semionai, o tai audra pagaus <span class="explanation"> (užeis, užklups) </span>. Dar ant kelio mane lietus pagóvė. Eime, vaikeli, namo, paskui vakaras pagaus. Vėjo pagáuni <span class="explanation"> (įkvepi) </span> – ir kosėji. Bitės pagáuna dūmą – ir keliasi aukštyn, į saiką. Besimaudydamas buvau vandenio pagavęs į ausis. Kai čia atėjau, tai nieko nebuvo pažįstamų, teip kaip pagáuta <span class="explanation"> (buvo nejauku, nedrąsu) </span>. Iš dvie kiškių nei vieno nepagausi. Mešką miške pagavę išmoko. Kad rankas turėtų, vagį pagautų. <br/><b>pagautinai</b></b>. Gyvena pagautinai <span class="explanation"> (kaip išdavikas) </span>. Vieną katę lapė pasigavo. Šuva kiškį vijo ir pasgóvė. Šiandie gerai pasigãvo [žuvies]. Pasigavęs kad prilupė vaiką. Labai nepasigáunamas <span class="explanation"> (nesiduoda pagauti) </span>. Laiko pasigavęs <span class="explanation"> (atliekamo laiko turėdamas), </span> išplėšiu plėšų ir pridirbsiu krežių galybę. Sausos malkos ugnį tuoj pasigáuna <span class="explanation"> (greit įsidega) </span>. Jau aš pasgóviau <span class="explanation"> (susipainiojau, apsirikau) </span>. <br/>2. <span class="explanation">paimti, pastverti: </span> Pagavęs akmenį metė į šunį. Mano kepurę pagãvo ir nebeatiduoda. Juozukas pašokęs pagavo duonos papentį iš užstalės. Kas tau davė? O gal pagavai <span class="explanation"> (paėmei, pavogei) </span> ? Kad nėr pagaunamõs kortos, tai kaip pagausi. Prieš lytų da du vežimus šieno pagãvom <span class="explanation"> (suspėjome įvežti) </span>. Neliepama dirbo, ką tik pagavo <span class="explanation"> (kas pakliuvo į rankas), </span> o nėkumet veltuo netruko. Jos žmogus, ką tik pagáuna, tą pralaka <span class="explanation"> (prageria) </span>. Ilgą iešmą bedrožiant, šuo kepinį pagaus. Kad tave giltinė pagautų. ! <br/><b>pagautinai</b></b>. Neduosi geruoju – pagautinai pagausime. Išlakstė, kur kas pasgavęs <span class="explanation"> (kur kam pakliuvo) </span>. <br/>3. <span class="explanation">apimti, užvaldyti: </span> Darbas pagavo lyg karštligė. Mane pagavo šiurpas, ir kraujas ėmė stingti. Pamažu jų nervinė įtampa pagavo ir Kasparą. Aš tylėjau taip pat, pagautas pasakojimo, užmiršęs viską. Visi vienodai buvo pagauti įkvėpimo. O kad pažiūri į mergelę jauną, jos širdį minkštą kaip gaute pagauna. Padėjus galvą ant žemės ir uždengus akis, da greičiaus miegas pagauna. Ragana, baimės pagauta, ėmė prašytis. Kažkokie slanktai ir mane pagãvo <span class="explanation"> (slogos prisikabino) </span>. Vargšą pagavo kosulys. [Petras] teip aukštai buvo pagáutas, jog nuog džiaugsmo. nežinojo ką kalbąs. | Nesveikuoja kelinta diena – pilvas pagavo <span class="explanation"> (pilvu serga) </span>. Blaškosi kap šiltinės pagautas. <br/>4. gauti 1: Pasiuogauna ir rublį kokį pagáuna <span class="explanation"> (atsitiktinai gauna) </span>. Vaikas išplaktas pagauna baimę <span class="explanation"> (pradeda bijoti) </span>. Čia teip nevadinam, bet toliau upelis pagauna tą vardą <span class="explanation"> (tuo vardu vadinamas) </span>. Neauga linai – žolės pagavo viršų <span class="explanation"> (nustelbė) </span>. Smarsas svyla pečiuj, tai galvas pagaus. Šiaurys vėjas, pagavęs valią <span class="explanation"> (pasijutęs laisvas), </span> dūmė ir dūmė pakilęs priešais saulės. Pinigų truputį pasigavome. Jie te pinigų pasigãvo. Savo valgyt neturėdamas, par kitą nepasigausi. Žalionių žiemą pasigauti <span class="explanation"> (retkarčiais po truputį vartoti) </span> gerai. <br/>5. <span class="explanation">pelnyti, laimėti; naudotis; turėti: </span> Ką jūs pasigáusit, jei neleisit mane į vakarelį?! Ką tu čia pasigausi vaiką nukukdęs?! Labai ten ką pasigausi, kad į teismą paduosi. Tiek iš jo ką pasigausi. Duok dalgį, tepapjaunie lig vakaro, tepasigaũnie. | Greit ir savo pienelio pasigáusiam <span class="explanation"> (mūsų pačių karvė atsives) </span>. <br/>6. <span class="explanation">paimti: </span> Reiks kada pagãvus nurauti cibulius, ką jie bepristovės. Nors prižadėjo vaikus lenkiškai šnekinti, bet nepildo prižado – tankiau pagauna <span class="explanation"> (ima kalbėti) </span> žemaitiškai. Kur pagãvot šitą kelią <span class="explanation"> (kur juo pradėjot eiti) </span> ? Vaikėzai jau pagaunami <span class="explanation"> (paimami prie darbo, tinka darbui) </span>. Žydai neturėjo kaip pagavę sau moteres vesti <span class="explanation"> (bet kokių negalėjo, turėjo tik iš žydų giminės vesti) </span>. „Ką čia, broliukas“ – jis tep pasgáuna <span class="explanation"> (taip dažnai sako, toks jo pertaras) </span>. Spaudos skubiai savo laiku pasigauta <span class="explanation"> (apie tai rašė spauda) </span>. Jis kalbėdamas dažnai pasigauna <span class="explanation"> (dažnai sako) </span> tą žodį. Tas šaukštas pasigaunamas <span class="explanation"> (dažnai vartojamas) </span> – visų nenoriu kamšyti į puodą. Ir tu sustaisei tokį pasigaunamą andarokėlį. Gerai turėti pasigaunamas <span class="explanation"> (prieinamas) </span> kaimynas – prireikė ko, nuėjai ir gavai. Kad pasigauna <span class="explanation"> (susiima, pasistengia), </span> jis ir pėstinai nueina dešimt kilometrų. Raudono šilko skarelė, parišta nauju, mieste pasigautu <span class="explanation"> (įsižiūrėtu) </span> būdu, laikė lininius jos plaukus. <br/>7. <span class="explanation">pajusti; suvokti, suprasti: </span> Niekas taip nepagaus visų smulkmenų kaip vaiko akis. Buvo labai tylu, tai ir gatvės vaikai galėjo pagaut <span class="explanation"> (išgirsti) </span> jo žodžius. Klausa mūs jautri, pagauna garsus. Kokį žodį pagáuna <span class="explanation"> (nugirsta), </span> ir užsirašo. Neina <span class="explanation"> (nesiseka) </span> pagaut, kas per žodis. Savo žodžiams jis teikia kažkokią ypatingą, nepagaunamą <span class="explanation"> (nesuvokiamą) </span> prasmę. Daiktą galima pagáuti ne tik rankomis, bet ir psichinėmis pajėgomis. Aš to žodžio nepasigáunu <span class="explanation"> (neperprantu) </span>. <br/>8. <span class="explanation">pradėti; suskasti</span>. [Žuvys] smarkiai pagavo krutinti uodegas. Kad pagaunu sriubą srėbt, negaliu net atsikvėpt. Ir štai atėjęs jaunas bernytis pagauna mane barti. Kartais baisu ir klausytis, kai ji pagáuna bartis. Visi pagãvo bėgti. [Vokiečiai] jau rūbais mūs kaip mes vilkėti pagãvo. Musės pagaus dėti kiaušius. Veikiai pagaváu pritarti kulti. Pasigãvo bėgti, bet neišbėgo. Kaip iš Plungės parvažiavau, muštis, peštis pasigavau. Teip pasigavo mokyties, jog paliko daktaru. Pasigavo į daktarus <span class="explanation"> (ėmė daktarauti) </span>. <br/>9. <span class="explanation">paeiti, išvykti; pasijudinti: </span> Kaip pasigaváu į ylakiškius siūti, tai ir nebegrįžtu nė šventoms dienoms į Barstyčius. Jis ale su savo šėpiu, ledų aprengtas, nebegalėjęs nei iš vietos pasigauti. | Kad šaknys pasigáuna į gilumą <span class="explanation"> (prigyja), </span> tuokart medis pradeda augti. Didžiū́sius beržus išgenėjus, mažiejai pasigáuna į didùmą <span class="explanation"> (pradeda augti) </span>. <br/>10. <span class="explanation">pasiekti: </span> </span> Dėkuo, dėkuo, pagausu duonelės, bile ant stalo yra. | Tik galingais teleskopais pagaunama <span class="explanation"> (pamatoma) </span> žvaigždutė. <br/>11. <span class="explanation">paliesti, pažeisti, pakenkti: </span> Jų žiedų šalnos nepagauna <span class="explanation"> (nepakerta) </span>. Pagãvo šaltis morkas, pradėjo pūti. Pagãvo varputis braškes, įsivarputėjo. Neik basas, pagaũs vėjas. Gal sušilusį vėjas pagavo <span class="explanation"> (užpūtė), </span> ir ažkimo kaklas. Vienas dobilų laukas yra pagautas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.