apkerėti

.
kerė́ti, kẽri (kẽria, kẽra, -ė́ja), -ė́jo.

1. plačiai augti, šakotis, keroti: Grikai, miežiai šįmet sodrė [ja] ir kerė́ [ja],
t. y. eina plačiai į kerus. Mano rūtelės gražiai kerėja, į devynias šakeles. Ant piliakalnio, ant smėlio kalno ąžuolai švęsti kerėjo. Žali ėgliai kaip kvietkai po dirvonus kẽri. Visa Užuožerių palauke kerėjo plačios, šakotos eglės. Šįmet javai kerė́jasi. Čia tie rugiai nėmaž nesikeri pas mus.

2. plėstis, stiprėti: Pikti karaliaus darbai pradėjo kerėti širdėje ano paduotųjų. Jame kerėjo supratimas, kas jis toks esąs, kokį darbą darąs. Kur tos cnatos keria, ten malonus gyvenimas. Auga, kerėjas ir atneš vaisius. Tuo tarpu liga vis keriasi.

3. po keru augti: Šmotas bulvių kerėjo, bet apšalo.

4. skurdžiai, nevešliai augti: Šepetoj niekas dorai neauga: kera kera ant vietos. Pušelės kera baloj. Kai iš grūdo pasodini obelėlę, tai kera bent dešims metų. Mūsų Petrelis kera. Lapai kerėjo kerėjo – nieko nebuvo.
apkerė́ti, àpkeri (-ė́ja), -ė́jo

1. kerais išaugti: Apkerė́jęs daržas.

2. apaugti, apželti: Šiemet visus daržus žliūgė apkerė́jo.
įkerė́ti, į̃keri (-ė́ja), -ė́jo.

1. stipriai įaugti, išsiplėtoti: Jauni medeliai turi gerai įkerėję būti. Vidur sodno senis ąžuolas teip insikerėjęs. Žolės, javai įsikerė́jo, t. y. šaknis įleido. Vaisingumas medžio pareit nuo jo stiprių ir įsikerėjusių šaknių.

2. įsigalėti: Širdy įsikerėjęs, užkietėjęs kerštas. Liga gali įsikerėti. Yra įsikerėjusi žmonių tarpe klaidinga nuomonė. Įsikerėję girtavimo papročiai ne iš karto buvo išnaikinti. | Taip buvusi įsikerėjusi ta šventė tarp giminių lietuvių. Stiklas šią gadynę taip įsikerėjo, jog nebeapsieina be jo.
iškerė́ti, ìškeri (-ė́ja), -ė́jo

1. išsiplėsti, plačiai išaugti: Liepa kasdien švokščia savo plačiai iškerėtomis šakomis, šlama žaliais sultingais lapais. Rugiai iš pavasario reti buvo, bet paskiau išsikerėjo (sutankėjo, susigavo) . Tas jurginas jau visai išsikerė́jo, nė tako nebmatyti. Išsikerė́jo gale lauko obelelė. Bloga sėkla greičiau išsikeri ir gausiau auga negu gera.

2. įsigalėti: Išsikerė́jo puikybė, lokamsta. Paprotys vogti moteris išsikerėjęs daugelio laukinių žmonių tarpe.
pakerė́ti, pàkeri (pàkeria, -ė́ja), -ė́jo. išsikeroti: Rugiai iš kerų pàkeria.
pérsikerėti per daug išsikerėti: Medis susikerėjo, pársikerėjo (labai daug šakų atsirado) .
prikerė́ti, prìkeri (-ė́ja), -ė́jo. daug priaugti: Dirva plati, kelmuota, visokių piktžolių prikerė́jusi. Geroj žemėj prisikerė́s rugių, o posilpnoj – išretės. Prisikerėjo agarų upės sriaunimo [je].
sukerė́ti, sùkeri (-ė́ja), -ė́jo.

1. kerais suaugti, išsiplėsti, suželti: Kerė́te sukerė́ja rugiai, kad vešliai auga, t. y. daug stiebų išleidžia. Sukerė́jusios beržo šakos. Gražiai mūsų avižos sukerė́jo. Šaknys sukerė́jo. Nebsusikerės rugiai, vėlai sėti. Susikerė́jusią žemę be šaknaraižio neišdirbsi.

2. keru pavirsti: Yra te. pušelyčių sukerė́jusių (senų neužaugusių). Žemas, kartais sukerėjęs medelis. | Svoto galva sukerėjus ir čiupryna išretėjus.
užkerė́ti, ùžkeri (-ė́ja), -ė́jo. užaugti plačiam, storam, išsikerojusiam: Tankumoj lig užkerė́ja medis, tai ilgai praeina.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apkereti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x