šaknis

šakn|is, šaknies, šaknų m.
1. požeminė augalo dalis, kuria jis įsitvirtina ir maitinasi: Išrovė medį su šaknimis (iš šaknų). Krūminės šaknys. Įsmeigta gluosnio šakutė išleidžia šaknis. Tyli kiaulė gilią šaknį
knisa (folkloras).
2. plauko, danties ar kt. dalis, esanti kūne: Ištraukė danties šaknį.
3. prk. ko nors pradžia, šaltinis: Blogio šaknys.
4. lingv. pagrindinė žodžio dalis be priešdėlio, priesagos ir
galūnės.
5. mat. dydis, kuris, pakeltas tam tikru laipsniu, duoda turimą skaičių: Ištraukę kvadratinę šaknį iš devynių, gausime tris.
6. mat. lygties sprendinys.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'saknis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.



Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2019 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis