niek|as pažym. įv. joks (žmogus ar daiktas), nė vienas: Niekas nieko nematė. Niekas kitas jo daugiau nepažino, tik aš. Nedaryk nieko blogo (bloga) niekam. Aš su jais neturiu nieko bendro (bendra). nieko naujo
(nauja) negirdėti. Šuniukas šiandien tebėra nieko neduotas (nešertas). Daugiau nieko nežinau. Jis niekuo nesirūpina. Be niekur nieko (be priežasties, šiaip sau; tuščiomis). Kaip niekur nieko (kaip nekaltas, lyg nieko
nebūtų atsitikę). niekam vertas, (tikęs) (prastas). nieku gyvu (niekaip). niekuo (ne) dėtas (nekaltas, nepeiktinas) 2 niek|as
1. menkas, prastas daiktas; nesvarbus dalykas; menkniekis: Čia ne niekas, čia labai
geras daiktas. Dėl menko nieko jis supyko. Dėl niekų pyksta, galuojasi. Visokius niekus šneka. Už niekus pardavė tokią karvę. Gyvi niekai iš tokio darbo.
2. apie prastą žmogų, menkystę: Jis mane nieku laiko. Kaip
nieką (lengvai). niekais (į niekus) išeiti (pasidaryti blogam). niekais (į niekus) paversti (pagadinti, sužlugdyti). Per (už) nieką (veltui, be naudos; neturi reikšmės). niekų kalba (nesąmonė).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.