įvardis
Įvardis – tai kalbos dalis, kuri vartojama vietoj daiktavardžio (arba kito įvardžio), kad būtų išvengta kartojimo.
Pagrindinės reikšmės:
- Nurodo asį, daiktą, vietą, savybę ar kiekį, bet konkrečiai jų neįvardija.
- Keičiasi pagal linksnius, skaičius, giminę (kai kurie).
Pagrindiniai tipai ir pavyzdžiai:
1. Asmeniniai (aš, tu, jis, ji, mes, jūs, jie, jos)
- Aš skaitau knygą. Jinai yra įdomi.
2. Savybiniai (mano, tavo, jo, jos, mūsų, jūsų, jų)
- Tai yra mano namai.
3. Rodomieji (šis, tas, anas, toks)
- Šis stalas yra didelis.
4. Klausiamieji (kas, koks, kuris, kieno)
- Kas atėjo?
5. Santykiniai (kuris, koks, kieno – jungia sakinius)
- Knyga, kurią skaitau, yra įdomi.
6. Nežymimieji (kas nors, kažkas, kiekvienas, bet kas)
- Kažkas paskambino.
7. Grįžtamieji (savęs, sau, save)
- Jis myli save.
8. Abipusės priesakomybės (vienas kitą, vieni kitus)
- Jie padėjo vienas kitam.
Trumpai: Įvardžiai pakeičia arba nurodo daiktavardžius, suteikdami kalbai lankstumo ir aiškumo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.