galva

galv|a
1. viršutinė (žmogaus) ar priekinė (kito gyvūno) kūno dalis: Pasukti galvą Skauda galvą (g.). Peržvelgė jį nuo galvos iki kojų (visą). Eina plika galva (be kepurės). Visa galva aukštesnis.
2.
šnek. atskiras žmogus: Šeimynos yra septynios galvos.
3. prk. protas, išmanymas; mintis: Reikia galvos tokiam darbui. Neišneša galva Neišeina iš galvos tas įvykis. Šovė į galvą ten nueiti. Vyras su
galva (gudrus). Kas galvoje, tas ir ant liežuvio (folkloras).
4. vyresnysis, viršininkas: Šeimos galva Valstybės galva
5. apvalus koks daiktas; apvali storesnė daikto dalis; viršūnė, viršus: Kopūstai suka galvas.
Aguonos galva Linų galvos. Šaukšto, grėblio, kirvio galva Kojinės galva (pėda) prakiuro. Šonkaulio, šlaunikaulio galva (anat.). Jau žolė kiša galvą (dygsta). Ant galvos lipti (grūstis, spraustis). Aukštai galvą
nešti (didžiuotis). Be galvos palikti (netekti proto). Galva ant pečių (dar gyvas). Galva apsisuko (nežino ką daryti; paklydo). Galvą baladoti (birbinti, dūgzti) (neduoti ramybės). galvomis eiti (šėlti). Galvą ėsti
(graužti) (priekaištauti, krimsti). Galvą guldyti (gyvybe garantuoti; gyvybę aukoti). Galvą išbaladoti (išbalzginti, išūžti) (privarginti kalbomis, triukšmu). Galvą išėsti (prikankinti). Galvą kasytis (galvoti
nežinant, ką daryti). Galvą kraipyti (stebėtis; abejoti). Galvą laužyti (įtemptai galvoti). Galvą lenkti (teikti pagarbą). Galvą maišyti (klaidinti). galvoje maišytis (netekti proto). Galva neneša (neišmano). galvos
neskauda (nesopa) (nerūpi). Galvą nukabti (nusiminti). Galvą nulenkti (paklusti; nusižeminti). Galvą nutrūkti (nueiti, nusibelsti). Galvą lankstyti (sveikinti; žemintis). Galvą padėti (paguldyti,
pakloti) (žūti). Galvą pakelti (pasijusti tvirčiau). Galvą pa (si) krapštyti (pagalvoti). Galvą pamesti (netekti nuovokos). Galva pramušta (pradaužta) (labai nori ko, labai domisi kuo). Galvą priglausti
(kur) (gyventi). Galvą prikaisti (prikišti) (žūti). Galvą purtyti (nesutikti). Galvą sukti (įtemptai galvoti; stengtis įkalbėti; neduoti ramybės; vilioti). Galvą sumaišyti (sukvailinti). Galvą susukti (atminti
nuovoką). Galvą trūkti (išdykauti). Galvą turėti (būti supratingam, gudriam). galvoje turėti (atminti). Į galvą ateiti (durti) (kilti minčiai). Į galvą dėtis (dėmėtis; jaudintis). Į galvą eiti (svaiginti). Į galvą
imti (įsidėti) (susirūpinti). Į galvą lįsti (kilti mintyje; duotis išmokti). Į galvą mušti (svaiginti). Į galvą pulti (pamišti). Į galvą sėsti (svaiginti). Į galvą smegti (smigti) (gerai dėmėtis). Į galvą
šauti (staiga sugalvoti). Iki gyvos galvos (iki mirties). Iš galvos (atmintinai). Iš galvos eiti (išeiti, išsikraustyti) (išprotėti). Iš galvos išdulkėti (iškristi, išrūkti, išmesti) (užmiršti). Iš galvos išvaryti (paversti
bepročiu). Kas (labai, ne) (kam) galvoje (nerūpi). Po (kieno) galvos (kam mirus). Prie (kieno) galvos (gyvam esant). Stačia galva (kūlvirsčiomis). Už galvos grobstytis (stvertis) (labai jaudintis; nežinoti, ką daryti).



Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'galva' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis