zuikaitis

Zuikaitis – tai mažybinė, švelni arba miela žodžio „zuikis“ forma. Dažniausiai vartojama:

1. Vaikų kalboje – nusakant mažą ar mielą triušį/kiškėnį.
Pvz.: „Žiūrėk, kokias ilgas ausis turi tas zuikaitis!“

2. Pranašumo ar švelnumo išraiškai – pramintinai apie žmogų.
Pvz.: „Mano zuikaiti, ateik čia!“ (kreipiantis į vaiką ar artimą žmogų).

Trumpai:
Tai švelnus, mažybinis žodis, reiškiantis „mažas zuikis“ arba vartojamas kaip pramintas, mielas įvardijimas.

Įrašas
Paaiškinimas	Zuikaitis – tai mažybinė, švelni arba miela žodžio „zuikis“ forma. Dažniausiai vartojama: 1. Vaikų kalboje – nusakant mažą ar mielą triušį/kiškėnį. Pvz.: „Žiūrėk, kokias ilgas ausis turi tas zuikaitis!“ 2. Pranašumo ar švelnumo išraiškai – pramintinai apie žmogų. Pvz.: „Mano zuikaiti, ateik čia!“ (kreipiantis į vaiką ar artimą žmogų). Trumpai: Tai švelnus, mažybinis žodis, reiškiantis „mažas zuikis“ arba vartojamas kaip pramintas, mielas įvardijimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.