Lotyniškas veiksmažodis ausis reiškia „drįsti, išdrįsti, užsispirti“. Tai archajiška arba poetinė forma, dažniau vartojama klasikinėje lotynų kalboje.
Pavyzdžiai:
1. Nemo ausus est contradicere. – Niekas nedrįso prieštarauti.
2. Ausus est regem monere. – Jis išdrįso perspėti karalių.
3. Si ausis, veni! – Jei drįsi, ateik!
Trumpai:
– Kilęs iš veiksmažodžio audeō (drįstu).
– Sutinkamas Cezario, Cicerono, Vergilijaus tekstuose.
– Dažniausiai vartojamas perfekto formose (pvz., ausus est).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.