įvardijimas

Įvardijimas – tai kalbos reiškinys, kai vietoj vardu minimo asmens ar daikto vartojamas įvardis (pvz., jis, ji, tai). Tai dažna kalbos ekonomijos priemonė, leidžianti išvengti pernelyg dažno vardo ar pavadinimo kartojimo.

Pavyzdžiai:
1. Marius atėjo namo. Jis nusiprausė ir atsisėdo valgyti. („jis“ įvardija Marių)
2. Nupirkau naują knygą. Ji labai įdomi. („ji“ įvardija knygą)
3. Ar matei mano telefoną? Jis turėjo būti ant stalo. („jis“ įvardija telefoną)

Trumpai: įvardijimas pakeičia žinomą daiktavardį įvardžiu, kad kalbėtų glaudžiau.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ivardijimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Įvardijimas – tai kalbos reiškinys, kai vietoj vardu minimo asmens ar daikto vartojamas įvardis (pvz., jis, ji, tai). Tai dažna kalbos ekonomijos priemonė, leidžianti išvengti pernelyg dažno vardo ar pavadinimo kartojimo. Pavyzdžiai: 1. Marius atėjo namo. Jis nusiprausė ir atsisėdo valgyti. („jis“ įvardija Marių) 2. Nupirkau naują knygą. Ji labai įdomi. („ji“ įvardija knygą) 3. Ar matei mano telefoną? Jis turėjo būti ant stalo. („jis“ įvardija telefoną) Trumpai: įvardijimas pakeičia žinomą daiktavardį įvardžiu, kad kalbėtų glaudžiau.