polifonija

Polifonija – tai muzikos tekstūra, kurioje dvi ar daugiau nepriklausomų melodijų skamba vienu metu, harmoniskai derindamasi. Tai priešinama homofonijai (viena pagrindinė melodija su akompanimentu).

Pagrindinės polifonijos formos:
- Kanonas – ta pati melodija pradedama iš eilės skirtinguose balsuose (pvz., „Džerai“).
- Fuga – sudėtinga forma, kurioje tema pakaitomis įvedama skirtinguose balsuose (pvz., J.S. Bacho fugos).
- Kontrapunktas – nepriklausomų melodijų derinimo menas.

Pavyzdžiai:
1. Renesansas: Palestrinos „Missa Papae Marcelli“ – balso polifonija.
2. Barokas: Bacho „Menimo ir fuga d-moll“ – fugos pavyzdys.
3. Šiuolaikinė muzika: The Beatles „Eleanor Rigby“ – styginių sekcijos polifoninė tekstūra.

Trumpai: Polifonija – kelių savarankiškų melodijų vienalaikis derinys.

• Tarptautiniai žodžiai: Polifonija

• Gairės: Istorijos terminai, Matematikos terminai

Įrašas
Paaiškinimas	Polifonija – tai muzikos tekstūra, kurioje dvi ar daugiau nepriklausomų melodijų skamba vienu metu, harmoniskai derindamasi. Tai priešinama homofonijai (viena pagrindinė melodija su akompanimentu). Pagrindinės polifonijos formos: - Kanonas – ta pati melodija pradedama iš eilės skirtinguose balsuose (pvz., „Džerai“). - Fuga – sudėtinga forma, kurioje tema pakaitomis įvedama skirtinguose balsuose (pvz., J.S. Bacho fugos). - Kontrapunktas – nepriklausomų melodijų derinimo menas. Pavyzdžiai: 1. Renesansas: Palestrinos „Missa Papae Marcelli“ – balso polifonija. 2. Barokas: Bacho „Menimo ir fuga d-moll“ – fugos pavyzdys. 3. Šiuolaikinė muzika: The Beatles „Eleanor Rigby“ – styginių sekcijos polifoninė tekstūra. Trumpai: Polifonija – kelių savarankiškų melodijų vienalaikis derinys.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.