Polifonija
Polifonija – tai muzikos terminas, reiškiantis kelių savarankiškų melodijų arba balsų vienalaikį derinį. Tai priešingybė monofonijai (viena melodija) arba homofonijai (viena pagrindinė melodija su akordiniu pritarimu).
Trumpai tariant: daugialypis melodijų pynimas.
Pavyzdžiai:
1. Renesanso vokalinė muzika
Pvz., J. Des Prez arba G. P. da Palestrina kūriniai, kuriuose 4–6 skirtingi vokalų balsai (sopranas, altas, tenoras, bosas) vienu metu dainuoja savarankiškas melodijas, sudarydami turtingą harmoniją.
2. J. S. Bacho fugos
Pvz., „Gerai temperuoto klavšino“ fugos – viena tema pakaitimai įvedama skirtinguose balsuose (pvz., soprane, alte, tenore), o vėliau visi balsai pynasi kartu, išlaikydami savarankiškumą.
3. Šiuolaikinė pop ar roko muzika
Kartais naudojama kaip polifoninis tekstūros sluoksnis – pvz., kai pagrindiniam vokalui pridedamas antrojo vokalo ar instrumento kontrapunktas (kaip kai kuriose The Beatles ar Queen dainose).
Analogija:
Įsivaizduokite pokalbį, kuriame keli žmonės vienu metu kalba skirtingomis temomis, bet jų kalbos dera į harmoningą visumą – tai panašu į polifoninę tekstūrą muzikoje.
- Terminai: polifonija
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.