muzik|a
1. meno šaka, kurios išraiškos priemonės yra garsai; tokio meno veikalas ar veikalai: muzikos kūrinys. Klausytis muzikos.
2. prk. ko nors darnus, malonus skambesys: Kalbos, poezijos muzika.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.