Simfonija – ilgas orkestrinis muzikos kūrinys, paprastai sudarytas iš 4 dalių (judėjimų), kuriuose plėtojamos muzikinės idėjos, kontrastai ir emocinė raida.
Pagrindinės savybės:
- Klasikinė forma: 4 judėjimai (greitas, lėtas, šokio tipo, greitas finišas).
- Rašoma pilnam orkestrui (styginiai, pučiamieji, mušamieji).
- Gili temų raida ir kontrapunktas.
Žymiausi pavyzdžiai:
1. L. van Bethovenas – 9 simfonijos (ypač 5-oji ir 9-oji).
2. V. A. Mocartas – 41 simfonija („Jupiterio“).
3. P. Čaikovskis – 6-oji simfonija („Patetinė“).
4. D. Šostakovičius – 7-oji simfonija („Leningrado“).
Trumpai: Simfonija – didžiausias orkestrinės muzikos formos pasireiškimas, atspindintis kompozitoriaus idėjas ir epochos stilistiką.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.