sonata

Sonata – tai instrumentinis kūrinys, paprastai skirtas vienam ar dviem instrumentams, sudarytas iš 3–4 dalų, kuriose kontrastuoja tempo, tonacija ir išraiška.

Pagrindinės savybės:
- Forma: Dažnai naudojama sonatinė forma (ekspozicija, plėtra, reprizė).
- Sudėtis: Solo instrumentui (pvz., fortepijonui) arba duetui (pvz., fortepijonui ir smuikui).
- Dalys: Tipiška seka – greita, lėta, šokio formos (pvz., menuetas), greita.

Pavyzdžiai:
1. L. van Bethoveno „Mėnulio šviesos sonata“ (Fortepijonui).
2. V. A. Mocarto sonatos smuikui ir fortepijonui.
3. J. Haydno sonatos fortepijonui.

Sonata tapo pagrindine klasikinės muzikos forma XVIII–XIX a.

• Vardai: Sonata
• Tarptautiniai žodžiai: sonata

Įrašas
Paaiškinimas	Sonata – tai instrumentinis kūrinys, paprastai skirtas vienam ar dviem instrumentams, sudarytas iš 3–4 dalų, kuriose kontrastuoja tempo, tonacija ir išraiška. Pagrindinės savybės: - Forma: Dažnai naudojama sonatinė forma (ekspozicija, plėtra, reprizė). - Sudėtis: Solo instrumentui (pvz., fortepijonui) arba duetui (pvz., fortepijonui ir smuikui). - Dalys: Tipiška seka – greita, lėta, šokio formos (pvz., menuetas), greita. Pavyzdžiai: 1. L. van Bethoveno „Mėnulio šviesos sonata“ (Fortepijonui). 2. V. A. Mocarto sonatos smuikui ir fortepijonui. 3. J. Haydno sonatos fortepijonui. Sonata tapo pagrindine klasikinės muzikos forma XVIII–XIX a.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.