sonata

„Sonata“ – tai muzikos kūrinys, paprastai skirtas vienam ar keliems instrumentams, sudarytas iš kelių dalių (dažniausiai 3–4), kurios skiriasi tempo, charakteriu ir struktūra. Sonatos formą plačiai naudojo klasikinės muzikos kompozitoriai (pvz., Mozartas, Bethovenas).

Trumpai: Sonata – daugiadalis instrumentinis kūrinys, kurio pirmoji dalis dažnai rašoma sonatinėje formoje (temos pateikimas, plėtra ir reprizė).

Pavyzdžiai:
1. Ludwig van Beethoven – „Mėnulio šviesos sonata“ (Pianino sonata Nr. 14) – viena žymiausių pianino sonatų, susidedanti iš trijų dalių.
2. Wolfgang Amadeus Mozart – Sonata fortepijonui Nr. 11 (žinoma dėl paskutinės dalies „Rondo alla Turca“) – trijų dalių kūrinys, populiarus klasikinės muzikos pavyzdys.

Pastaba: Terminas „sonata“ taip pat gali reikšti sonatinę formą – specifinę muzikinę struktūrą, naudojamą ne tik sonatose, bet ir kitų žanrų kūriniuose (pvz., simfonijose, koncertuose).

• Terminai: sonata
• Vardai: Sonata

Įrašas
Paaiškinimas	„Sonata“ – tai muzikos kūrinys, paprastai skirtas vienam ar keliems instrumentams, sudarytas iš kelių dalių (dažniausiai 3–4), kurios skiriasi tempo, charakteriu ir struktūra. Sonatos formą plačiai naudojo klasikinės muzikos kompozitoriai (pvz., Mozartas, Bethovenas). Trumpai: Sonata – daugiadalis instrumentinis kūrinys, kurio pirmoji dalis dažnai rašoma sonatinėje formoje (temos pateikimas, plėtra ir reprizė). Pavyzdžiai: 1. Ludwig van Beethoven – „Mėnulio šviesos sonata“ (Pianino sonata Nr. 14) – viena žymiausių pianino sonatų, susidedanti iš trijų dalių. 2. Wolfgang Amadeus Mozart – Sonata fortepijonui Nr. 11 (žinoma dėl paskutinės dalies „Rondo alla Turca“) – trijų dalių kūrinys, populiarus klasikinės muzikos pavyzdys. Pastaba: Terminas „sonata“ taip pat gali reikšti sonatinę formą – specifinę muzikinę struktūrą, naudojamą ne tik sonatose, bet ir kitų žanrų kūriniuose (pvz., simfonijose, koncertuose).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.