Rondo – tai muzikos forma, kurioje pagrindinė tema (refrenas) pakartotinai grįžta, kaitaliojasi su skirtingais tarpiniais epizodais. Struktūra dažniausiai būna: A – B – A – C – A (ir t. t.). Kilusi iš viduramžių šokių ir vėliau plačiai naudota klasikinėje muzikoje.
Trumpai:
Grįžtanti pagrindinė tema + skirtingi epizodai.
Pavyzdžiai:
1. V. A. Mozart – Rondo alla Turca (3-ioji sonatos dalis) – garsus pavyzdys su "turkiska" tematika.
2. L. van Beethoven – Rondo a capriccio („Pyktis dėl prarasto cento“), op. 129 – energingas, virtuozinis kūrinys.
3. D. Kabalevskis – Rondo iš ciklo „30 vaikų pjesių“ – populiarus mokomasis kūrinys pradedantiesiems pianistams.
Papildomai:
Rondo principas taip pat randamas ir kitose meno srityse (pvz., poezijoje), bet dažniausiai terminas vartojamas muzikos kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.