"Kielbalkis" – tai klaidingas arba neegzistuojantis žodis. Greičiausiai kildinamas iš lenkų kalbos žodžio "kiełbasa" (dešra) ir lietuviško "balkis" (sija, rąstas), tačiau standartinėje lietuvių kalboje jis nėra vartojamas. Gali būti sukurtas kaip juokelis ar metafora, nusakantis ką nors netikėto, absurdiško ar "mišraus" pobūdžio.
Pavyzdžiai kontekste:
1. "Po vakarėlio galva skauda lyg kibiras kielbalkių" – humoristiškas apibūdinimas sumaišties ar sunkios galvos.
2. "Šis dizainas – tikras kielbalkis: pusė dešros, pusė lentos!" – parodija netobulam daiktui ar idėjai.
3. "Neišsigąsk, čia tik kielbalkis, o ne rimtas terminas" – paaiškinimas, kad žodis yra išgalvotas.
Trumpai: Tai neoficialus, humoristiškas žodis, dažniausiai vartojamas pokalbiuose ar kūryboje, bet ne literatūrinėje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.