Apibūdinimas – tai kalbos priemonė, kuria vaizdingai ir detaliai perteikiami žmogaus, daikto, vietovės ar reiškinio požymiai, dažnai naudojant palyginimus, epitetus ir kitas menines išraiškos formas.
Pagrindinės savybės:
- Akcentuoja išvaizdą, savybes, būseną ar kokybę.
- Sukuria vaizdinį įspūdį arba atspindi esmę.
- Gali būti objektyvus (faktinis) arba subjektyvus (asmeninis įvertinimas).
Pavyzdžiai:
1. Žmogaus:
„Jis buvo aukšto ūgio, lieknas, su įtemptu, rimtu veidu.“
2. Vietovės:
„Parkas žydėjo gausiais baltų vyšnių žiedais, o oras buvo pilnas jų švelnaus aromato.“
3. Būsenos:
„Jos nuotaika buvo tarsi pavasario lietus – trumpa, bet intensyvi.“
4. Faktinis:
„Stalas – medinis, keturių kojų, su dviem stalčiais.“
Trumpai: Apibūdinimas – vaizdingas požymių perteikimas, kuris gali būti ir paprastas (aprašomasis), ir meninis (vaizdinis).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.