Apkalinimas – tai kalinimo būdas, kai kalinys priverčiamas gulėti ant nugaros ant žemės (dažniausiai ant šalto akmens ar betono), rankos ir kojos pririšamos prie kuolių ar pan., kad neįmanoma pasukti kūno. Tai buvo naudojama kaip kankinimo arba baudžiamoji priemonė.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis – LDK laikais bausmė už sunkius nusikaltimus, pvz., vagystes ar prievartavimus.
2. Kankinimo forma – naudota kalėjimuose, kad išgauti pripažinimą arba pažeminti kalinį.
3. Metaforinis vartojimas – šiuolaikinėje lietuvių kalboje gali reikšti "sunkios bausmės" arba "kankinimo" prasme (pvz., Jis jautėsi lyg apkalintas savo problemų).
Trumpai: Apkalinimas – kankinimo būdas pririšant prie žemės, istoriškai – bausmė, šiandien – daugiau metafora.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.