gulėti

gulė|ti, guli, gulėjo
1. visu kūnu būti ant ko horizontalioje padėtyje, virtėti: Jis guli lovoje, ant sofos. Šuo guli ant žemės. Piemuo guli ant pilvo. gulėsi - nieko neturėsi (folkloras). Rugiai guli kaip
patalas (audros priplakti).
2. nakvoti: Kur mieste gulėsi?
3. sirgti: Jis jau seniai guli. gulėjau strėnomis.
4. turėti vietą, būti kur (apie daiktus): Knyga guli ant stalo. Laukuose dar vanduo guli. Vietoje
gulėdamas, ir akmuo apželia (folkloras).
5. laikytis prigludusiam: Nauji drabužiai jam prastai guli. Plaukai lygiai guli (nesišiaušia). gulėjimas.

Įrašas
Paaiškinimas	gulė|ti, guli, gulėjo 1. visu kūnu būti ant ko horizontalioje padėtyje, virtėti: Jis guli lovoje, ant sofos. Šuo guli ant žemės. Piemuo guli ant pilvo. gulėsi - nieko neturėsi (folkloras). Rugiai guli kaip patalas (audros priplakti). 2. nakvoti: Kur mieste gulėsi? 3. sirgti: Jis jau seniai guli. gulėjau strėnomis. 4. turėti vietą, būti kur (apie daiktus): Knyga guli ant stalo. Laukuose dar vanduo guli. Vietoje gulėdamas, ir akmuo apželia (folkloras). 5. laikytis prigludusiam: Nauji drabužiai jam prastai guli. Plaukai lygiai guli (nesišiaušia). gulėjimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.