paradoksas

Paradoksas – tai logiškai prieštaringas arba prieš intuiciją einantis teiginys, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo teisingas, bet veda prie prieštaravimo arba negali būti teisingas realybėje.

Pagrindinės rūšys:
1. Loginiai paradoksai – atskleidžia logikos sistemos trūkumus (pvz., „Aš meluoju“).
2. Semantiniai paradoksai – susiję su reikšmės sąlygotais prieštaravimais (pvz., „Šis sakinys yra klaidingas“).
3. Filosofiniai paradoksai – kelia gilias problemas suvokimui (pvz., Zenono paradoksas apie judėjimo neįmanomumą).

Žinomi pavyzdžiai:
- „Aš meluoju“ – jei teisingas, tai melas; jei melas, tai teisinga.
- Zenono paradoksas – norint nueiti bet kokį atstumą, pirmiausia reikia įveikti pusę jo, tada pusę likusio, ir taip iki begalybės – todėl judėjimas neįmanomas.
- „Buridanas asilas“ – asilas, stovintis tarp dviejų vienodai patrauklių šieno krūvų, miršta badu, nes negali pasirinkti.
- „Soritės paradoksas“ – vienas grūdas smėlio nepadaro krūvos; kada tada atsiranda krūva?

Paradoksai dažnai naudojami filosofijoje, matematikoje ir moksle, kad išbandytų ribas ir išryškintų paslėptus samprotavimo trūkumus.

• Tarptautiniai žodžiai: paradoksas

Įrašas
Paaiškinimas	Paradoksas – tai logiškai prieštaringas arba prieš intuiciją einantis teiginys, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo teisingas, bet veda prie prieštaravimo arba negali būti teisingas realybėje. Pagrindinės rūšys: 1. Loginiai paradoksai – atskleidžia logikos sistemos trūkumus (pvz., „Aš meluoju“). 2. Semantiniai paradoksai – susiję su reikšmės sąlygotais prieštaravimais (pvz., „Šis sakinys yra klaidingas“). 3. Filosofiniai paradoksai – kelia gilias problemas suvokimui (pvz., Zenono paradoksas apie judėjimo neįmanomumą). Žinomi pavyzdžiai: - „Aš meluoju“ – jei teisingas, tai melas; jei melas, tai teisinga. - Zenono paradoksas – norint nueiti bet kokį atstumą, pirmiausia reikia įveikti pusę jo, tada pusę likusio, ir taip iki begalybės – todėl judėjimas neįmanomas. - „Buridanas asilas“ – asilas, stovintis tarp dviejų vienodai patrauklių šieno krūvų, miršta badu, nes negali pasirinkti. - „Soritės paradoksas“ – vienas grūdas smėlio nepadaro krūvos; kada tada atsiranda krūva? Paradoksai dažnai naudojami filosofijoje, matematikoje ir moksle, kad išbandytų ribas ir išryškintų paslėptus samprotavimo trūkumus.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.