paradoksas

Paradoksas – tai logiškai prieštaringas arba prieštaraujantis sveikam protui teiginys, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo teisingas, bet veda prie absurdo arba prieštaravimo.

Trumpai: Prieštaringas, bet iš pažiūros logiškas teiginys, kuris atskleidžia gilesnę problemą arba klaidingą prielaidą.

Pavyzdžiai:

1. „Aš visada meluoju.“
Jei šis teiginys yra teisingas, tai reiškia, kad kalbėtojas meluoja – bet tada jis ir šį kartą meluoja, vadinasi, jis nemeluotų? Jei jis meluoja, teiginys yra klaidingas, bet tada jis nemeluoja – ir taip įsisukama į ratą. Tai melagio paradoksas.

2. „Šis sakinys yra klaidingas.“
Jei sakinys teisingas, tai jis yra klaidingas. Jei klaidingas – tai teisingas. Tai savireferencinis paradoksas.

3. Paradoksas „Begalinio viešbučio“ (Hilberto viešbutis):
Įsivaizduokite viešbutį su begaline kiekiu kambarių, visi užimti. Atvyksta naujas svečias – ar gali jį apgyvendinti?
Logiška: pakelkite kiekvieną svečią per vieną kambarį (1→2, 2→3, …), tuščias liks pirmas kambarys – naujam svečiui.
Tai rodo, kad begalybė + 1 = begalybė – prieštarauja įprastai aritmetikai.

4. „Buridanas asilas“ (nors dažniau laikomas dilema, bet panašus į paradoksą):
Asilas, vienodai alkanas ir ištroškęs, stovi tarp identiškų kuopių šieno ir kibiro vandens. Jis negali pasirinkti, iš kur pradėti, ir miršta.
Paradoksas: visiškai racionalus pasirinkimas tarp dviejų lygiaverčių variantų yra neįmanomas.

Svarbu: Paradoksai dažnai atskleidžia ribotas logikos, kalbos ar intuicijos galimybes, todėl naudojami filosofijoje, matematikoje, fizikoje ir mąstymo lavinime.

• Terminai: paradoksas

Įrašas
Paaiškinimas	Paradoksas – tai logiškai prieštaringas arba prieštaraujantis sveikam protui teiginys, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo teisingas, bet veda prie absurdo arba prieštaravimo. Trumpai: Prieštaringas, bet iš pažiūros logiškas teiginys, kuris atskleidžia gilesnę problemą arba klaidingą prielaidą. Pavyzdžiai: 1. „Aš visada meluoju.“ Jei šis teiginys yra teisingas, tai reiškia, kad kalbėtojas meluoja – bet tada jis ir šį kartą meluoja, vadinasi, jis nemeluotų? Jei jis meluoja, teiginys yra klaidingas, bet tada jis nemeluoja – ir taip įsisukama į ratą. Tai melagio paradoksas. 2. „Šis sakinys yra klaidingas.“ Jei sakinys teisingas, tai jis yra klaidingas. Jei klaidingas – tai teisingas. Tai savireferencinis paradoksas. 3. Paradoksas „Begalinio viešbučio“ (Hilberto viešbutis): Įsivaizduokite viešbutį su begaline kiekiu kambarių, visi užimti. Atvyksta naujas svečias – ar gali jį apgyvendinti? Logiška: pakelkite kiekvieną svečią per vieną kambarį (1→2, 2→3, …), tuščias liks pirmas kambarys – naujam svečiui. Tai rodo, kad begalybė + 1 = begalybė – prieštarauja įprastai aritmetikai. 4. „Buridanas asilas“ (nors dažniau laikomas dilema, bet panašus į paradoksą): Asilas, vienodai alkanas ir ištroškęs, stovi tarp identiškų kuopių šieno ir kibiro vandens. Jis negali pasirinkti, iš kur pradėti, ir miršta. Paradoksas: visiškai racionalus pasirinkimas tarp dviejų lygiaverčių variantų yra neįmanomas. Svarbu: Paradoksai dažnai atskleidžia ribotas logikos, kalbos ar intuicijos galimybes, todėl naudojami filosofijoje, matematikoje, fizikoje ir mąstymo lavinime.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.