kalbėtojas

kalbė́tojas (-is), -a.

1. kas kalba, šneka: Kalba girdėtis, kalbėtojo nematytis.

2. asmuo, sakantis kalbą susirinkime, oratorius: Vykdomoji komisija išrenka specialų kalbėtoją. Kalbėtojas sumišo, bandė aiškintis. Kalbėtojas sužavėjo klausytojus gražia savo kalba. Kalbėtojas skelbia sveikinimo šūkį. Jis dalyvavo susirinkimuose, pats kalbas sakė, nors ir nelabai didelis buvo kalbėtojas.

3. kas žodžiais buria, užkalba: Kalbėtojas kap užukalba, tai ir atgyja. Tau tikrai gyvatė įkirto – bėk an kalbėtoją, tegul užkalba.
apkalbė́tojas, -a.

1. kas apkalba, apšmeižia: Jis toks apkalbėtojis, mėgsta kitus apkalbėti. Teip. apkalbėtojai. daro.

2. užkalbėtojas, užbūrėjas.
atkalbė́tojas, -a.

1. kas atkalba nuo ko: Atkalbė́tojas nuo kelionės.

2. užkalbėtojas.
įkalbė́tojas, -a. kas įkalba, įtikinėja.
iškalbė́tojas, -a.

1. kas iškalba.

2. prikaišiotojas.

3. vertėjas: Kad būt mokėjęs koc kelius žodžius vokiškai, būt galėjęs eiti par iškalbė́toją. | Nereik man advokatų, nereikia iškalbė́tojų (tarpininkų) .
pérkalbėtojas, -a.

1. kas perkalba: Būta pérkalbėtojo – jis mat perkalbės!

2. vertėjas: Važinėjo vienas vokietis ir perkalbėtojas. Mano brolis buvo pérkalbėtoju.
sukalbė́tojas, -a. sąmokslininkas.
užkalbė́tojas, -a. kas užkalba, užburia: Išnyko jau ir užkalbė́tojai, ir užkalbė́tojos.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kalbetojas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė