„Velniakelis“ – tai mažybinė arba švelninti forma nuo žodžio „velnias“. Vartojama šnekamojoje kalboje, dažnai su šiek tiek linksmu arba nepagarbiu atspalviu. Gali reikšti:
1. Mažas velnias – vaizduojamas kaip nedidelis, išdaigus mitologinis padaras.
2. Išdykėlis, įniršis – apie žmogų, ypač vaiką, kuris elgiasi atkakliai ar sukia bėdų.
3. Šventasis šūdas! – švelnesnis interjekcijos variantas, panašus į „po velnių!“ ar „velnias!“, bet mažiau grubus.
Pavyzdžiai:
1. „Tai tikras velniakelis – visas stalas perbrėžtas pieštuku!“ (apie vaiką).
2. „Velniakeli, vėl prapiso lemputę!“ (švelni interjekcija).
3. „Pasakojo, kaip miške sutiko velniakelį su ragais.“ (apie mitinę būtybę).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.