interjekcija

Interjekcija – tai nekintama kalbos dalis, kuri išreiškia kalbančiojo jausmus, nuotaiką, reakciją į aplinką ar kreipiasi į kitą asmenį. Ji nėra sintaksiškai susijusi su kitais sakinio žodžiais ir dažnai yra vartojama kaip atskiras šūksnis arba intarpas.

Pavyzdžiai:
1. Oho! Kaip aš užaugau!
(nustebimas)
2. Oi! Atsargiai, ten duobė!
(įspėjimas, staigus sukrėtimas)
3. Valio! Pagaliau atostogos!
(džiaugsmas)
4. Oi, oi... Tai jau per daug.
(nusivylimas, nepritarimas)
5. Štai! Tavo knyga.
(kreipimasis, nurodymas)

Trumpai tariant: interjekcijos – tai jausmų ir reakcijų žodžiai, pvz.: ai, o, va, na, cit, šš, vau ir kt.

• Gairės: Lingvistikos terminai

Įrašas
Paaiškinimas	Interjekcija – tai nekintama kalbos dalis, kuri išreiškia kalbančiojo jausmus, nuotaiką, reakciją į aplinką ar kreipiasi į kitą asmenį. Ji nėra sintaksiškai susijusi su kitais sakinio žodžiais ir dažnai yra vartojama kaip atskiras šūksnis arba intarpas. Pavyzdžiai: 1. Oho! Kaip aš užaugau! (nustebimas) 2. Oi! Atsargiai, ten duobė! (įspėjimas, staigus sukrėtimas) 3. Valio! Pagaliau atostogos! (džiaugsmas) 4. Oi, oi... Tai jau per daug. (nusivylimas, nepritarimas) 5. Štai! Tavo knyga. (kreipimasis, nurodymas) Trumpai tariant: interjekcijos – tai jausmų ir reakcijų žodžiai, pvz.: ai, o, va, na, cit, šš, vau ir kt.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.