šveplystė

Šveplystė – tai kalbos ypatybė, kai žmogus švilpia ar šnaibžda tartiesi tam tikrus garsus (pvz., „s“, „š“, „z“, „ž“), dažniausiai dėl netaisyklingos liežuvio padėties ar dantų struktūros.

Pavyzdžiai:
- Vaikas tarią „šuva“ vietoj „šuo“.
- Sušvilpimas sakant žodį „stalas“.
- Kalbant „žąsis“ skamba kaip „žąs-is“ su intarpiniu švilpimu.

Dažna priežastis: Netikslus liežuvio judėjimas ar tarpdantinė proplyšė.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'sveplyste' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Šveplystė – tai kalbos ypatybė, kai žmogus švilpia ar šnaibžda tartiesi tam tikrus garsus (pvz., „s“, „š“, „z“, „ž“), dažniausiai dėl netaisyklingos liežuvio padėties ar dantų struktūros. Pavyzdžiai: - Vaikas tarią „šuva“ vietoj „šuo“. - Sušvilpimas sakant žodį „stalas“. - Kalbant „žąsis“ skamba kaip „žąs-is“ su intarpiniu švilpimu. Dažna priežastis: Netikslus liežuvio judėjimas ar tarpdantinė proplyšė.