„Šuva“ – senas žodis, reiškia šuo (gyvūnas). Vartotas senojoje lietuvių kalboje, dabar beveik nenaudojamas, išskyrus tarmėse ar istoriniuose tekstuose.
Pavyzdžiai:
1. Senovės sakmėse dažnai minimas ištikimas šuva.
2. Tarmėse dar galima išgirsti: „Ten bėga pilkas šuva“.
3. J. Bretkūno Biblijoje (XVI a.): „Šuva sugrįžo prie savo vėmalo“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.