šetulaitis

Šetulaitis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis mažą šėtoną, velniuką, piktadaryį (dažniausiai vaikų ar juokais apie suaugusį). Vartojamas kaip švelnus, mažinamasis ar juokingas variantas, o ne rimtas įvardijimas.

Pavyzdžiai:
1. Apie vaiką:
"Nustok bėgioti po namus, tu tikras šetulaitis!"
2. Juokais apie suaugusį:
"Mano vyras – tikras šetulaitis, visą laiką juokauja."
3. Folklore / pasakose:
"Pasakoje šetulaitis visur kišo nosį ir darė išdaigas."

Trumpai:
Tai piktas, bet ne pavojingas personažas, dažnai vartojamas šmaikščiai ar švelniai peikti.

Įrašas
Paaiškinimas	Šetulaitis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis mažą šėtoną, velniuką, piktadaryį (dažniausiai vaikų ar juokais apie suaugusį). Vartojamas kaip švelnus, mažinamasis ar juokingas variantas, o ne rimtas įvardijimas. Pavyzdžiai: 1. Apie vaiką: "Nustok bėgioti po namus, tu tikras šetulaitis!" 2. Juokais apie suaugusį: "Mano vyras – tikras šetulaitis, visą laiką juokauja." 3. Folklore / pasakose: "Pasakoje šetulaitis visur kišo nosį ir darė išdaigas." Trumpai: Tai piktas, bet ne pavojingas personažas, dažnai vartojamas šmaikščiai ar švelniai peikti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.