Sukalbėjimas – tai kalbos sutrikimas, pasireiškiantis greitu, neribotu ir chaotišku kalbėjimu, dažnai su nenuosekliomis mintimis.
Pagrindinės savybės:
- Kalbėjimas greitas, verpiamas, sunkiai sustabdyti.
- Mintys šokinėja, sakinių struktūra gali būti sulaužyta.
- Dažnai susijęs su psichiniais ar neurologiniais sutrikimais (pvz., manija, stresa, vartojant psichostimuliantus).
Pavyzdžiai:
1. Psichiatrinėje praktikoje:
„Jis kalbėjo valandą be pertraukos, šokinėdamas nuo politikos prie kosmoso, tada staiga pradėjo apie vaikystės atsiminimus – tai buvo tipiškas sukalbėjimas.“
2. Kasdienėje kalboje (metaforiškai):
„Po kavos jos sukalbėjimas buvo toks intensyvus, kad niekas negalėjo įkišti nė žodžio.“
Trumpai: Tai pakitęs kalbėjimo ritmas ir turinio koherencija, dažnai rodantis psichinį sujaudinimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.