kalbėjimas

kalbė́jimas. → kalbėti.

1. minties reiškimas žodžiu; žodžių tarimas: Toks kalbėjimas tėvo su manimi, toks kalbė́jimas. Be kalbėjimas ten ir buvo, kad tris valandas vienu trūkiu kalbėjo. Tas žaidimas nereikalauja daug kalbėjimo, todėl labai tiko jo tyliam būdui. Kalbėjimas mane vargina. Nuo balso nenormalaus pastatymo kalbėjimo vyksme pareina gerklės ir ausų ligos. Iš ėdesio ir iš gėrimo. visados didis kalbėjimas plūsta.

2. kalba: Kalbėjimas jūsų teest visados meilingas, su druska pasūdytas. Mano kalbėjimas turėtų jam pamėgti. Tokie gi tur būt mūsų kalbėjimai krikščioniški.

3. gražbylystė, retorika: Jis vėlesniame čėse mokytoju gero kalbėjimo pastojo.

4. gydymas užkalbėjimu: Rožės be kalbėjimo neišgydysi.

5. žodis: Nė vienas piktas kalbėjimas ižg nasrų jūsų teneišeit.

6. sakymas atmintinai (maldų): Nu potrų (poterių) kalbė́jimo i lūpos sutino.
apkalbė́jimas.

1. aptarimas: Kodėl negali pašvęsti vieną vakarą apkalbėjimui organizacijos reikalų?

2. apkalba, šmeižtas: Tai ar jie teistų Meižį už apkalbėjimą? Tankiai lenda į širdį žmogaus apkalbėjimas artimo. Saugok liežuvį savo nuog apkalbėjimo. Tvardykitėsig. nuog apkalbėjimo.
atkalbė́jimas.

1. perkalbėjimas, sulaikymas kalba nuo ko nors.

2. sukalbėjimas (maldos, poterių): Be doro atkalbėjimo poterių eina gult.

3. nukalbėjimas, nubūrimas žodžiais: Atkalbė́jimas nuo rožės. Atkalbėjimas nuo gyvatės inkandimo.

4. išsisukinėjimas žodžiais, nenorint ko daryti: Dirbsiu be atsikalbėjimo. Tat buvo labai aiškus atsikalbėjimas. Nė jokio atsikalbėjimo negalės turėti.

5. pasiteisinimas: Jūs vyrai, mieli broliai ir tėvai, klausykite mano atsikalbėjimą iki jūsų.
dasikalbė́jimas. → dakalbėti.
įkalbė́jimas. ko nors įteigimas nuolatiniu kalbėjimu: Jokūbas padarė pagal įkalbėjimo motinos savo. Ji išjuokė išlepimą, įsikalbėjimą sau nebūtų ligų. Tatai pigas įsikalbėjimas kožnamui.
iškalbė́jimas.

1. galėjimas ištarti, pasakyti žodį.

2. mokėjimas kalbėti; iškalbumo turėjimas: Ir iškalbėjimai jo! – kad ims sakyt, tai visa išdeda kaip iš rašto.

3. rungtyniavimas, galynėjimasis kalboje: Ūkininko išmintingiejai sūnūs teipgi tarėsi eiti pas tą bajoraitę ant išsikalbėjimo.

4. priekaištas, prikaišiojimas.

5. pa (si) teisinimas: Bet nū neturi iškalbėjimo nuog nusidėjimo savo. Jau nė jokio iškalbėjimo negali turėt nuopuoliuose savo. Kita priežastis tų ženklų ta yra, idant netikėliai, o žmonės pikti neieškotų savi iškalbėjimo. Išsikalbėjimas nuog kaltybės tiesoj. Po atlikto apveizdėjimo visi išsikalbėjimai ir pramanymai. netur giloti (= giliuoti?). Bet nū neturi išsikalbėjimo ižg nusidėjimo savo. Vyrai, broliai ir tėvai, klausykit mano, kurį dabar jusump darau, išsikalbėjimą.

6. prisakymas: Išėjo iškalbėjimas, angu prisakymas.
nukalbė́jimas.

1. niekų pasakymas ar nukrypimas nuo temos kalbant: Vien tik nukalbė́jimai rodo, kad jam ne visi namie (kad jam trūksta, kad jis ne viso proto) . Nesudrumsta [nuotaika] nei bliovdainių posmais, nei įgėrusių nukalbėjimais.

2. atkalbėjimas, prašymas ko nedaryti: Nei jokie nukalbėjimai, nei maldavimai, nei ašaros jo genčių negalėjo jį [nuo] apsiėmimo atlaikyti.

3. gydymas užkalbėjimu: Jeigu paliksi ją. gyvą, tai be nukalbėjimo nesugysi.
pakalbė́jimas.

1. pasakymas žodžiu: Už pakalbėjimą teisybės aš myliu kaimyną.

2. kalba, posakis: Ieško senoviško pakalbėjimo.

3. apkalbėjimas: Išgelbėk mane nuog pakalbėjimo žmonių. Atmink, brolau, į pakalbėjimus pagudęs. [Šlovę] tu jam atimi per pakalbėjimą.

4. pasikeitimas nuomonėmis; pašnekesys: Jų pasikalbėjimas buvo trumpas. Anskis stovėjo prie stubelės durų ir atidžiai sekė svečių pasikalbėjimus. Petrelį ne taip lengva buvo į pasikalbėjimą įtraukti.
pérkalbėjimas.

1. pakartojimas žodžiu to, kas jau kalbėta.

2. žodžiais sulaikymas nuo ko, atkalbėjimas: Tas perkalbėjimas neest nuog to, kurs jus vadina.
prakalbė́jimas.

1. pradėjimas kalbėti, sukalbėjimas: Už prakalbėjimą gatvėje lietuviškai [būdavo] mušama per veidą.

2. prakalba: Ant ko tokią (= tokį?) buklų prakalbėjimą paspendė?
prikalbė́jimas. žodžiais priviliojimas ką daryti: Nedori žmonės savo piktinančiais darbais, prikalbėjimais trauk ing prapultį.
sukalbė́jimas.

1. žodžio ištarimas: Per pogulį mum bardavo už kiekvieną sukalbėjimą.

2. galėjimas kalbėti: Menką sukalbėjimą beturia mūsų tėvas, vargu su anuo besusikalbėsi.

3. sutarimas, sankalba. . Mažas nesusikalbėjimas verčia mane atsilikti nuo kompanijos.

4. pasikalbėjimas: Pro langą žiūrėdams, išgirdo visokius susikalbė́jimus.

5. pasikeitimas mintimis: Ar tu su juo susikalbi? – Nekoks susikalbėjimas, nemokant kits kito kalbos.

6. pakalbėjimas, atkalbėjimas (maldos): Įstatė atpuskus septynerių metų už kožną graudingą sukalbėjimą tų atsidūksėjimų.
užkalbė́jimas.

1. kalbėjimas užuolankom, priminimais: Kalbėk, ką nori, aš neklausysiu tavo užkalbėjimų, darysiu savo, ir gana.

2. užbūrimas, užkerėjimas: Prietaringų žmonių tarpe užsiliko tikėjimas užkalbėjimais. Užkalbėjimas rožės. Nieko nemačija ir Zigmos ažkalbė́jimas. Piemenų užkalbė́jimas tylėti. Žukalbėjimas nuog valasnyko.

3. užbūrimo, užkerėjimo žodžiai: Kalbant užkalbėjimą, reikia tą vandenį visą laiką plakti.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kalbejimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x