"Stuobriagalvis" yra lietuviška žodinė kūryba, sudaryta iš žodžių stuobrys (kelmas, rąstas) ir galva. Reiškia kvailą, atkalkų, bukaprotišką žmogų – lyg jo galva būtų iš medžio.
Pavyzdžiai vartojime:
1. Neprasiskverbia jam į galvą, visiškai stuobriagalvis.
2. Su tokiu stuobriagalviu neįmanoma susikalbėti.
3. Kaip tu gali būti toks stuobriagalvis?
Trumpai: Tai įžeidžiantys žodžiai, nusakantys labai kvailą ar užsispyrusį žmogų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.