kelmas

kelm|as
1. apatinė medžio (ar kito augalo) kamieno dalis su šaknimis: Miškas iškirstas, likę vieni kelmai, kelmeliai.
2. keras, krūmas, augalas su kamienu ir šaknimis: Serbentų kelmas Daug bulvių kelme.
Javai iš kelmo virsta (labai geri).
3. etnogr. skobtinis avilys; bičių šeima, bitės: Gavo bičių kelmą.
4. prk. šeima, giminė: Jie vieno kelmo.
5. arklo, verpiamojo ratelio ar šiaip kurio padargo pagrindas, prie
kurio pritvirtintos kitos dalys.
6. muz., etnogr. mušamasis instrumentas - medinis graižas (seniau - išskobtas kelmas), užtrauktas oda.
7. b. menkinamai apsileidęs, nerangus žmogus: Jis tikras kelmas Apsileidęs
kaip kelmas Gyvas kelmas (labai daug). kelmais krauti (keikti). kelmai nematė (tiek to). Kelmas žino. (nežinia). Kuris kelmas (klausiant nustebus, supykus). Ne iš kelmo spirtas (nekvailas). Neraus kelmas (negriebs galas). Po kelmais (keiksmas). Po
kelmu augęs (kvailas).




Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kelmas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x