silpnajėgiškumas
Silpnajėgiškumas – tai fizinis ar psichinis negalėjimas atlikti kasdienių veiklų dėl sveikatos sutrikimų, ligų, amžiaus ar negalios. Tai nėra diagnozė, o būklė, apimanti įvairius funkcinių galimybių apribojimus.
Pagrindinės reikšmės:
1. Fizinis – sunkumai judant, nešiojant daiktus, dėl raumenų silpnumo, lūžių, sąnarių ligų.
2. Psichinis – sutrikusi atmintis, koncentracija, emocinė nestabilumas dėl depresijos, demencijos, išsekimo.
3. Socialinis – ribotas dalyvavimas visuomeniniame gyvenime dėl sveikatos problemų.
Pavyzdžiai:
- Vyresnis žmogus po insulto negali vaikščioti be pagalbos ar valgyti pats.
- Asmuo su sunkia depresija netenka energijos rūpintis savimi ar dirbti.
- Sportininkas po traumos laikinai negali sportuoti dėl skausmo.
- Asmuo su chronine liga (pvz., reumatoidiniu artritu) negali atidaryti stiklainių ar ilgai stovėti.
Silpnajėgiškumas gali būti laikinas ar nuolatinis, lengvas ar sunkius. Pagrindinis tikslas – užtikrinti paramą ir prisitaikymą prie ribotų galimybių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.