stovėti

stovė|ti, stovi, stovėjo
1. būti stačiam: Sėskis, ko stovi. Šluota kampe stovi. Sėdimos ir stovimos vietos.
2. neiti, nejudėti, neveikti: Laikrodis stovi. Stovintis vanduo.
3. būti nedirbamam: Namie
darbai stovi, niekas nedirba. Linai stovi neverpti.
4. atrodyti apsivilkus, tikti pasiūtam: Suknelė, švarkas gražiai stovi.
5. būti kur: Už upės stovi kaimas. Rietimai stovi sudėti skrynioje. Tegul
stovi - daiktas valgyti neprašo. Jis stovi sargybą. Debesis ant (virš) miško stovi. prk.: Tas vaizdas dar ilgai man akyse stovėjo.
6. laikytis, tverti: Man drabužis ilgai nestovi (plyšta). Be cukraus uogos
nestovi (genda). Kaip stovi (be jokio turto). stovėjimas stov|us, stovėi tvirtai stovintis, atlaikantis verčiamą jėgą: Stovėti laivas. stovėumas: Burlaivio, automobilio stovėumas (tech.).



Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'stoveti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė