„Prisilitenti“ yra neologizmas, kuriuo žymimas asmuo, priverstinai atsidūręs prie valdžios, dažniausiai dėl išorinių aplinkybių ar spaudimo, o ne savo noru ar siekiu.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis: Paskutinis Lietuvos karalius Mindaugas II (1918 m.) buvo prisilitentis – valdžią priėmė tik dėl politinio spaudimo, bet netrukė ją atsisakyti.
2. Metaforinis: Įmonės direktoriumi tapęs paveldėtojas, nenorintis šios pareigos, gali būti vadinamas prisilitenčiu.
3. Politinis: Karinis lyderis, į valdžią atėjęs po perversmo, bet neturintis realios galios ar paramos, gali būti laikomas prisilitenčiu.
Trumpai:
Tai priešingybė siekiančiam valdžios asmeniui – prisilitentis valdo ne iš siekio, o dėl priverstinės padėties.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.