paveldėtojas

Paveldėtojas – asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą įgyja mirusiojo (palikėjo) turtą ir teises.

Pagrindinės rūšys:
1. Testamentinis – nurodytas testamente.
2. Įstatyminis – nustatytas įstatymo (jei testamento nėra), pvz., artimiausi giminaičiai.

Pavyzdžiai:
- Sūnus, paveldėjęs tėvo namą pagal testamentą.
- Duktė, gavusi motinos santaupas kaip įstatyminė paveldėtoja (be testamento).
- Draugas, testamentu paskirtas paveikslų kolekcijos paveldėtoju.

Svarbu: Paveldėtojas gali atsisakyti paveldėjimo, o paveldimas turtas pereina tik po palikėjo mirties.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'paveldetojas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Paveldėtojas – asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą įgyja mirusiojo (palikėjo) turtą ir teises. Pagrindinės rūšys: 1. Testamentinis – nurodytas testamente. 2. Įstatyminis – nustatytas įstatymo (jei testamento nėra), pvz., artimiausi giminaičiai. Pavyzdžiai: - Sūnus, paveldėjęs tėvo namą pagal testamentą. - Duktė, gavusi motinos santaupas kaip įstatyminė paveldėtoja (be testamento). - Draugas, testamentu paskirtas paveikslų kolekcijos paveldėtoju. Svarbu: Paveldėtojas gali atsisakyti paveldėjimo, o paveldimas turtas pereina tik po palikėjo mirties.