Parlýžas – tai lietuviškas terminas, reiškiantis kalbos sutrikimą, kuriam būdingas neramus, greitas, neretai beprasmis ir nesusijęs žodžių srautas. Dažnai siejamas su psichiniais ar neurologiniais sutrikimais (pvz., manija, schizofrenija, organinės smegenų pažeistos).
Pagrindiniai požymiai:
- Greita, nenutrūkstama kalba.
- Mintys peršoka nuo vienos temos prie kitos (asociacijų atotrūkis).
- Kalboje gali būti nesąmoningų žodžių ar frazių.
- Kalbantis dažnai nesiklauso klausimų ar neatpažįsta, kad jo kalba yra nesusipratusi.
Pavyzdžiai:
1. Psichiatrinėje praktikoje: Pacientas, patiriantis manijos epizodą, kalba be sustojimo: "Vakar mačiau saulę saulė graži gatvėje žmonės eina aš turiu svarbi misija reikia iškart skambinti prezidentui obuoliai yra raudoni..."
2. Kasdienėje metaforinėje prasmėje: "Po kavos jis pradėjo tikrą parlyžą – per penkias minutes kalbėjo apie politiką, filmus, senus draugus ir kosmosą, nieko nebesupratau."
Trumpai: Parlýžas – tai patologinis arba perkeltine prasme neracionalus, chaotiškas ir greitas kalbėjimas, kuriam trūksta logiškos struktūros.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.