Meškutas – tai žmogus, kuris gyvena atsiskyręs nuo visuomenės, pabėgęs nuo civilizacijos (pvz., miške, kalnuose). Dažnai siejamas su noru vengti žmonių, paprastesniu gyvenimu ar savanorišku išsiskyrimu.
Pagrindinės reikšmės:
1. Atsiskyrėlis, pabėgėlis nuo civilizacijos.
2. Asmuo, gyvenantis vienatvėje, dažnai gamtoje.
Pavyzdžiai:
- Jis tapo meškutu – pastatė sodybelę gilumoje miško ir niekur neirodė.
- Po skyrybų jis troško tapti meškutu ir išnykti iš miesto.
- Kalnų meškutai retai susitinka su kitais žmonėmis.
Sinonimai: atsiskyrėlis, pabėgėlis, vienišius, eremitas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.