eremitas

Eremitas (lot. eremita, iš gr. ἐρημίτης) – tai atsiskyrėlis, gyvenantis vienumoje dėl religinių ar asmeninių motyvų. Dažniausiai terminas siejamas su krikščioniškuoju vienuoliškumu, kai asmuo gyvena atsiskyręs nuo visuomenės, dažnai dykumoje ar nuošalioje vietovėje, siekdamas dvasinio tobulumo.

Trumpai:
Eremitas = religinis atsiskyrėlis, vienuolis-vienintelis.

Pavyzdžiai:

1. Istorinis:
Šv. Antanas Padujietis (III–IV a.) laikomas pirmuoju krikščioniškuoju eremitu, kuris atsiskyrė gyventi Egipto dykumoje.

2. Literatūroje:
Robinzono Kruzo istorijoje pagrindinis veikėjas priverstinai tampa eremitu, gyvendamas vienas negyvenamoje saloje – nors jis ne religinis atsiskyrėlis, tačiau jo gyvenimo būdas atkartoja eremito savybes (visiškas vienatvės gyvenimas).

3. Šiuolaikinis pritaikymas:
Žmogus, kuris po asmeninės tragedijos nusprendžia gyventi atsiskyręs nuo pasaulio, kartą vadinamas „šiuolaikiniu eremitu“ (perkeltine prasme).

Įrašas
Paaiškinimas	Eremitas (lot. eremita, iš gr. ἐρημίτης) – tai atsiskyrėlis, gyvenantis vienumoje dėl religinių ar asmeninių motyvų. Dažniausiai terminas siejamas su krikščioniškuoju vienuoliškumu, kai asmuo gyvena atsiskyręs nuo visuomenės, dažnai dykumoje ar nuošalioje vietovėje, siekdamas dvasinio tobulumo. Trumpai: Eremitas = religinis atsiskyrėlis, vienuolis-vienintelis. Pavyzdžiai: 1. Istorinis: Šv. Antanas Padujietis (III–IV a.) laikomas pirmuoju krikščioniškuoju eremitu, kuris atsiskyrė gyventi Egipto dykumoje. 2. Literatūroje: Robinzono Kruzo istorijoje pagrindinis veikėjas priverstinai tampa eremitu, gyvendamas vienas negyvenamoje saloje – nors jis ne religinis atsiskyrėlis, tačiau jo gyvenimo būdas atkartoja eremito savybes (visiškas vienatvės gyvenimas). 3. Šiuolaikinis pritaikymas: Žmogus, kuris po asmeninės tragedijos nusprendžia gyventi atsiskyręs nuo pasaulio, kartą vadinamas „šiuolaikiniu eremitu“ (perkeltine prasme).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.