lekta

Lekta (gr. λεκτά) – stoikų filosofijos terminas, reiškantis „pasakomas dalykas“ arba prasminį turinį, kuris egzistuoja tik per kalbą ir mintį, bet nepriklauso nuo fizinių objektų ar jausmų.

Pagrindinės savybės:
- Tai ne fizinis daiktas, ne žodis, ne mintis, o prasmė, kurią perteikiame kalbėdami.
- Pvz., žodis „obuolys“ yra garso ar raidžių kombinacija, o jo lekta – supratimas apie vaisių.

Pavyzdžiai:
1. Teiginys: „Lija“ – lekta yra lietaus reiškinio prasmė.
2. Klausimas: „Ar šalta?“ – lekta yra šaltumo būklės užklausimas.
3. Noras: „Kad ateitų pavasaris“ – lekta yra norėjimo turinys.

Svarba: Stoikai lekta laikė tikrovės dalimi, kuri gali būti teisinga ar klaidinga (pvz., teisingas klaidingas teiginys turi savo lektą).

Įrašas
Paaiškinimas	Lekta (gr. λεκτά) – stoikų filosofijos terminas, reiškantis „pasakomas dalykas“ arba prasminį turinį, kuris egzistuoja tik per kalbą ir mintį, bet nepriklauso nuo fizinių objektų ar jausmų. Pagrindinės savybės: - Tai ne fizinis daiktas, ne žodis, ne mintis, o prasmė, kurią perteikiame kalbėdami. - Pvz., žodis „obuolys“ yra garso ar raidžių kombinacija, o jo lekta – supratimas apie vaisių. Pavyzdžiai: 1. Teiginys: „Lija“ – lekta yra lietaus reiškinio prasmė. 2. Klausimas: „Ar šalta?“ – lekta yra šaltumo būklės užklausimas. 3. Noras: „Kad ateitų pavasaris“ – lekta yra norėjimo turinys. Svarba: Stoikai lekta laikė tikrovės dalimi, kuri gali būti teisinga ar klaidinga (pvz., teisingas klaidingas teiginys turi savo lektą).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.