kiauraburnis

Kiauraburnis – tai žodis, sudarytas iš dviejų dalių:
- kiaura (reiškia „skylėta“, „turbūta“)
- burnis (senesnė žodžio „burna“ forma).

Reikšmė:
Nusakoma žmogaus didžiulė, atvira burna arba tas, kuris daug kalba, plepa, niekuo neužsiima. Gali būti vartojamas šiek tiek pejoratyviai arba juokais.

Pavyzdžiai:
1. Nustok plepėti, tu visiškas kiauraburnis!
2. Koks tas kiauraburnis – visą dieną kalba ir kalba.
3. Senelis sakydavo: „Užsidaryk kiauraburnį, dar varlės įskris!“ (metaforiškai).

Žodis dažniausiai sutinkamas šnekamojoje kalboje, liaudies išraiškose ar senesnėje literatūroje.

Įrašas
Paaiškinimas	Kiauraburnis – tai žodis, sudarytas iš dviejų dalių: - kiaura (reiškia „skylėta“, „turbūta“) - burnis (senesnė žodžio „burna“ forma). Reikšmė: Nusakoma žmogaus didžiulė, atvira burna arba tas, kuris daug kalba, plepa, niekuo neužsiima. Gali būti vartojamas šiek tiek pejoratyviai arba juokais. Pavyzdžiai: 1. Nustok plepėti, tu visiškas kiauraburnis! 2. Koks tas kiauraburnis – visą dieną kalba ir kalba. 3. Senelis sakydavo: „Užsidaryk kiauraburnį, dar varlės įskris!“ (metaforiškai). Žodis dažniausiai sutinkamas šnekamojoje kalboje, liaudies išraiškose ar senesnėje literatūroje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.