burna

burn|a
1. ertmė tarp lūpų ir gerklės: Burna pilna dantų. Kalba pilna burna (valgydamas). Kieno burna karti, tam ir medus nesaldus (folkloras).
2. veidas: Burną prausia. Šlakuota burna Iš burnos gražus.
3. prk.
šeimos narys: Mes buvom septynios burnos.
4. prk. stiklelis svaigalų: Nuo vienos burnos (burnelės) galva pradėjo suktis.
5. prk. priekinė ko nors (arpo, naginių ir kt.) dalis. Burną aušinti (be reikalo
kalbėti). Burną laikyti (tylėti). Burną paleisti (plūsti). Burną pričiaupti (pritilti). Burną užimti (užkimšti, užkišti) (priversti tylėti). Iš rankos į burną (kas uždirbama, tuoj pravalgoma). Pilna
burna (sočiai). Pilna (plačia, visa) burna (laisvai, be baimės) kalbėti. Puse burnos (neaiškiai, užuominomis, bijant) kalbėti, prasitarti.



Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'burna' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis