Kelmėti – lietuvių kalbos žodis, reiškia būti kelmu, stovėti kaip kelmas (pvz., apie nudžiūvusį medį), taip perkeltine prasme – stovėti nejudant, tylėti, nereaguoti.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
„Nukirstas ąžuolas tik kelmėja lauke.“
2. Perkeltinė prasmė:
„Visą posėdį jis tylėjo, tik kelmėjo krėslė.“
„Nustebęs vaikas kelmėjo vietoje.“
Sinonimai: stovėti nejudėti, tylėti, sustingti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.