tylėti

tylė|ti, tyli, tylėjo neišduoti garso: Jis tyli, nieko nekalba. Ko tu tyli, ausis suglaudęs? Tyli kaip žemė. prk.: Laukai tyli. tylėjimas tyl|us, tylėi priešingai garsus.
1. negarsiai skambantis: Tylėti
garsas, balsas. tylėi kalba.
2. kuris be triukšmo, ramus: Tylėti oras, kambarys. tylėi naktis. Aplinkui tylėu.
3. nepasakytas žodžiais: Tylėti priekaištas, nepasitenkinimas. tylėi kančia.
4. tylintis, nekalbus: Tylėti žmogus.
tyliai prv. tylėumas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'tyleti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	tylė\|ti, tyli, tylėjo neišduoti garso: Jis tyli, nieko nekalba. Ko tu tyli, ausis suglaudęs? Tyli kaip žemė. prk.: Laukai tyli. tylėjimas tyl\|us, tylėi priešingai garsus. 1. negarsiai skambantis: Tylėti garsas, balsas. tylėi kalba. 2. kuris be triukšmo, ramus: Tylėti oras, kambarys. tylėi naktis. Aplinkui tylėu. 3. nepasakytas žodžiais: Tylėti priekaištas, nepasitenkinimas. tylėi kančia. 4. tylintis, nekalbus: Tylėti žmogus. tyliai prv. tylėumas.