įrūkuoti

.
rūkúoti, -úoja, -ãvo.

1. rūku trauktis: Devynius rytus rūkuos rūkavo. dešimtam ryte kraujuos plūdavo.

2. tvyroti. Dulkės rūkavo viršum stalo ir palangės.
įrūkúoti. apdulkėti: Inrūkavaĩ, viešu keliu važiuodama.
parūkúoti.

1. rūku, dūmais apsitraukti: Iš didelių giedrų esti parūkãvę, padūmavę. Gal dega kas, kad už miško parūkavę. Dangus parūkavęs, kano ar tik nesusidarys ant nakties lietaus. Tam šone parūkãvę, gal te lyja. Oras parūkãvęs. Pilkas parūkãvęs dangus. Ant kranto parūkavę, lyg pilkom skraistėm nusidangstę krūmai. Pati atkalnė tebėra pilkai parūkavusi. Vakare pievos parū̃kavę nuo ežero. Atsikėliau anksti rytą aš iš patalėlio, – padūmavę parūkavę visi pakraštėliai. Susimildami dovanokit, mat parūkavę, iš tolo misliau, kad bala! Kad davė ausin, tai net akys [e] parūkavo. Parko medžiai papilkavo, lyg dūmais parūkavo.

2. dūmų prieiti, prirūkti: Ė kolgi jūsų gryčia parūkavus?


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'irukuoti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x